Savireklama

Iš naujo atrado šimtmečio paveldą Pirmo puslapio

  • %AM, %26 %247 %2018 %04:%Rugs

Laima STONKUVIENĖ
Salantuose praėjusį penktadienį surengtos Europos paveldo dienos „Atraskime 100-mečio paveldą“, kurios Lietuvoje minėtos jubiliejinį, 25-ąjį kartą. Šimtmečio paveldą savo krašte iš naujo atrado Salantų gimnazijos devintokai, kuriuos kelionėje lydėjo Kretingos savivaldybės paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas ir Salantų istorijos žinovas Paulius Vaniuchinas.
„Europos paveldo dienos kasmet rengiamos vis kitoje rajono vietovėje. Simboliška, kad šiemet jos sugrįžo į miestelį, kuriame organizuotos ir pirmąkart 1996 metais, – „Švyturiui“ sakė A. Mulvinskas. – Tada šviesaus atminimo archeologas Vytautas Daugudis pasakojo apie Imbarės piliakalnį, prie seniūnijos pastato atidengtas šviesaus atminimo tautodailininko Liudo Ruginio sukurtas Salantų simbolis – skulptūra „Gaidys“. Šiais metais minime modernaus valstybingumo šimtmetį, tad neišvengiamai atsigręžiame ir į šimtmečio kultūros paveldą, kuris labai svarbus savosios tapatybės pažinimui. Salantų kraštas – ypač savitas, jame tarpukario, sovietmečio ir dabarties kultūros paveldo objektų itin gausu. Kadangi labiausiai Europos paveldo dienų programa norima sudominti moksleivius, būtent juos ir pakvietėme iš naujo atrasti reikšmingiausius savo krašto kultūros paveldo objektus, prisiminti istoriją“.
Kelionė prasidėjo prie gimnazijos pakėlus Europos paveldo dienų vėliavą. Į ekskursiją „Salantų ir apylinkių senovė“ išsiruošusius moksleivius lydėjo istorijos mokytoja Kristina Sungailaitė-Mockuvienė ir geografijos mokytoja Kleopa Janušauskienė.
Kelionės metu sustota karių kapinėse, prie Kultūros centro pastato – čia kažkada stovėjo sinagoga, pabuvota bažnyčioje, buvusio dvaro parko teritorijoje, Salantų žydų kapinių komplekse. Apie visus objektus pasakojo patys moksleiviai – Karolina Gedvilaitė, Kamilė Rutkūnaitė, Milda Budrytė, Aurelija Vaitkutė, Fausta Ruokytė, Laima Motužytė, Greta Venclauskaitė ir Viltė Kniežaitė, Šarūnas Jokužis.
Moksleiviams priminta, kad Salantai pirmą kartą paminėti 1556 metais kaip Skilandžių dvaras. Jis buvo įsikūręs toje vietoje, kur dabar yra Gaidžio kalnas. Apie 1638–1640 metus, kai dvaras perkeltas iš žemumos į aukštumą, Skilandžiai pradėti vadinti Salantais. Prie Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio paminklo papasakota, jog jį XX a. trečiame dešimtmetyje dvaro parke pastatė Salantų šaulių būrys. Apie 1950 metus nuverstas paminklas 1988–1989 m. atstatytas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Salantų rėmimo grupės iniciatyva. Įdomu tai, kad net dvi jo pakopos yra autentiškos: viršutinę išsaugojo Gargždelės gyventojas A. Donėla, o vidurinę – salantiškis liaudies meistras Petras Kalenda, ant jos „įtaisęs“ garsiąją savo skulptūrą Palangos Juzę. Naują postamentą padarė buvusio „Alkos“ kolūkio pagalbinių verslų cecho darbininkai. Paminkle iškaltas kryžiaus kontūras ir užrašas: „1918–1928 Švęsdami Lietuvos nepriklausomybės sukaktuves ugdykime vienybės ir tautos meilės jausmus. Salantai“. Dėl to, kad išsaugojo daugiausiai autentiškų detalių, Salantų nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, kaip sakė P. Vaniuchinas, yra vienas rimčiausių Nepriklausomybės dešimtmečio paminklų Lietuvoje.
Prisimenant artėjančią Žydų genocido dieną, Žvainiuose aplankytos senosios žydų kapinės, vadinamos žydkapiu, žydų žudynių ir palaidojimo vietos kompleksas. Kaip pasakojo P. Vaniuchinas, į Salantus pirmieji žydai atsikraustė 1668 metais. Jie iš dvaro nuomojosi karčemą (dabar – apleistas pastatas pačiame miestelio centre). Kapinėse žydai laidoti iki 1941 metų, kuomet nacistai sunaikino Salantų žydų bendruomenę – apie 700 žmonių. Išlikusios antkapinės stelos surinktos ir suneštos į vieną vietą, netoli jų Jakovo Bunkos ir Salantų bendruomenės iniciatyva 1991 m. pastatyta medinė skulptūra, kurioje pavaizduotas į dangų rankas tiesiantis senas žydas bei po jo kojomis klūpanti moteris. Apačioje yra įrašas lietuvių kalba „405-iems 1941 m. liepos mėn. Salantuose nužudytiems žydams“, po juo – Dovydo žvaigždė.
Dovydo žvaigždę bei pasisveikinimą jidiš kalba moksleiviai iš įvairiaspalvių akmenukų išdėliojo žydų genocido vietoje, mirusiems ir nužudytiems žydams atminti uždegtos žvakės.
Po beveik keturias valandas trukusio žygio po paveldo objektus renginys apibendrintas Imbarės kaimo bendruomenės namuose Žvainiuose, kur prisiminti istorinio paveldo ženklai Salantų krašte, o lektorius, Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto dėstytojas Povilas Šverebas skaitė pranešimą tema „Paveldas – tai mūsų ryšys tarp praeities ir ateities bei kas svarbu ne tik Salantams“.
Europos paveldo dienos yra vienas iš didžiausių kasmet vykstančių nekilnojamojo kultūros paveldo pažintinių renginių. Idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje 1984 metais, jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 m. Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Sąjungai, Europos paveldo dienas imta rengti visoje Europoje.
Renginiai skirti visuomenei taip siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai visuomenei yra neprieinama atskleidžiant vertes ir išsaugojimo svarbą, taip pat paskatinti domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek kitų Europos šalių paveldu.
Kiekvienais metais aktualizuojama vienokia ar kitokia kultūros paveldo sritis. Pavyzdžiui, 2011 m. Europos paveldo dienų tema buvo „Paslėpti lobiai. Sienų tapyba“, visuomenei pristatyta įvairių istorinių epochų sieninė tapyba bažnyčiose, vienuolynuose, rūmuose, dvaruose; 2013 m. didžiausias dėmesys skirtas 1863 m. sukilimo, Žemaitijos krikšto kultūros paveldo objektams ir kt.
Europos paveldo dienose Lietuva dalyvauja nuo 1994 metų. Šiemet jų tema buvo „Atraskime 100-mečio paveldą“.

Skaityti 515 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Liepa 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje