Savireklama

Smurto ratas suktis nesiliauja Pirmo puslapio

  • %PM, %08 %797 %2018 %18:%Bal

Laima STONKUVIENĖ

Per septynerius metus, kai buvo priimtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, situacija dėl smurto šeimoje pasikeitė nedaug. Taip teigia Kretingos moterų informavimo ir mokymo centro, kuris nuo 2012 metų vykdo ir Specializuotos pagalbos centro funkcijas, direktorė Jurgita Cinskienė. Centras teikia informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo pagalbą nuo smurto šeimoje nukentėjusiems asmenims Kretingos, Klaipėdos, Skuodo ir Šilutės rajonuose.

Kaip smurto nepripažįsta

„Žmonės po truputį drąsėja, ypač jaunesni, iki 40 metų. Vyresnio amžiaus moterys pagalbos kreipiasi kraštutiniais atvejais. Absoliuti dauguma – apie 90 proc. – nukentėjusiųjų nuo smurto šeimoje vis dar yra moterys nuo 30 iki 60 metų, du trečdaliai jų kenčia arba nuo esamo, ar buvusio vyro arba sugyventinio. Apie 10 proc. aukų vyrų irgi skriaudė ne moterys – prieš juos smurtavo sūnūs, tėvai, broliai“, – pasakojo J. Cinskienė.
Priminusi, kad smurto yra keturios rūšys: fizinis, psichologinis, ekonominis ir seksualinis, Centro vadovė akcentavo, jog absoliučiai didžioji dalis apie kurį pranešama policijai yra fizinis smurtas. „Vadovaujantis įstatymu, smurtą artimoje aplinkoje patyrusi auka nebeturi rašyti pareiškimo, jos interesams atstovauja valstybė. Tačiau iš tiesų ši nuostata galioja tik fizinio smurto atveju, kai smurto požymiai akivaizdūs: mėlynės, dūriai, pjūviai, smaugimo žymės, sumušimai ir panašiai. Tuo tarpu psichologinio smurto plika akimi nepamatysi. Jeigu auka pareigūnui teigia, kad smurtavęs asmuo gąsdino, grasino, nuolat terorizuoja, o smurtautojas viską kategoriškai neigia, aukai dažniausiu atveju liepiama rašyti pareiškimą. Pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuris dažnai nutraukiamas pritrūkus įrodymų arba šeimai susitaikius“, – sakė J. Cinskienė.
O seksualinis smurtas, pašnekovės žodžiais, apskritai dar nepripažįstamas kaip smurtas, traktuojama, jog tai yra sutuoktinio ar partnerio pareiga. Net Europos Sąjungoje sunkiai pripažįstama, kad seksualinis smurtas gali būti: esą kuris smurtauja – ar tas, kuris lytinių santykių nenori, atsisako, ar tas, kuris žmoną ar draugę „ima“ per prievartą.
„Labai sunkiai įrodomas ir ekonominis smurtas – draudimas dirbti, mokytis, susitikti su artimaisiais, draugais, išlaidų kontrolė, uždirbtų pinigų atėmimas, pinigų vaikams išlaikyti nedavimas. Teisėsauga neturi įrankių to įrodyti ir už ką nubausti, – teigė J. Cinskienė. – Baudžiamajame kodekse nėra tokio straipsnio. Kas lieka? Tik nutraukti visus ryšius su ekonominį smurtą naudojančiu asmeniu“.

Skriaudėjams atleidžia

Pagrindinės aukų grupės, pasak J. Cinskienės, yra trys. Pirmajai priklauso moterys, kurios neturi pajamų, augina mažamečius vaikus, turtas su vyru yra bendras. Šios grupės moterys santykius su smurtautoju nutraukia itin sunkiai.
Antroje grupėje – senjorai, kuriuos terorizuoja suaugę vaikai, dauguma alkoholikai, neturėję ar palikę savo šeimas. Jie gyvena iš tėvų pensijų, jas atima, muša. „Tuo momentu, kai pensiją atima, nuskriaudžia, mamos pakyla į mūšį – nebeįsileisiu į namus, nebepriimsiu, nieko nebeduosiu. Tačiau praeina diena, savaitė, ir atlyžta: kur esą tas mano vaikas dings, kur eis, kur prisiglaus. Lyg ir gėda, kad tokį sūnų užsiaugino. Toliau tą „kryželį“ neša“, – kalbėjo J. Cinskienė.
Trečioje grupėje – „etatiniai“, tai yra geria ir smurtauja abi pusės. Su tokiais asmenimis dirbti irgi labai sudėtinga, nes sunku priversti keisti gyvenimą žmogų, kuris nepripažįsta, jog priklausomybę turi. Būna, kai į policiją kreipiasi abu. Yra dvi aukos ir du smurtautojai. Kaip atskirti, kuris yra kuris?
„Mes nieko nedarome prievarta. Mūsų pareiga – padėti įveikti kritinę situaciją ir užtikrinti, kad nukentėjęs asmuo gautų visą reikiamą pagalbą. Mūsų centre dirba teisininkė ir psichologė, kurios teikia nemokamas konsultacijas klientui patogiu laiku. Esant poreikiui tarpininkaujame dėl pagalbos teikimo kitose institucijose, kuriose dirba specialistai, teikiantys valstybės garantuojamą pagalbą smurto šeimoje aukoms. Jaunesni žmonės pagalbos linkę ieškoti jau po pirmo karto, kai šeimoje patiria smurtą, vyresnės moterys laukia dešimtimis metų. Kenčia labai daug tvarkingų, išsilavinusių moterų, esą kaip pasakys apie smurtą viešai, jeigu šeima laikoma idealia, gėdijasi, ką žmonės kalbės, kaip tokį elgesį vertins, ar nepasmerks. Dar noriu akcentuoti, jog visi šeimoje, kur smurtaujama, augantys nepilnamečiai vaikai pagal įstatymą yra aukos. Pasitaiko atvejų, kai būtent jie apie smurtą šeimoje ir praneša“, – teigė J. Cinskienė.
Apie 70 proc. aukų ir smurtautojų susitaiko, nes juos riša bendri namai, bendras turtas, bendri vaikai. Lengviau skirtingais keliais pasuka sugyventiniai.
Pagalbos, pasak konsultantės Marijos Juškienės, nori visos aukos – nori išsikalbėti, pasipasakoti patirtus išgyvenimus, skriaudas. Kiekvienai parodomas dėmesys, pasiteiraujama, kokios pagalbos dar reikia. Visa pagalba teikiama anonimiškai ir nemokamai, psichologas, teisininkas, esant poreikiui, gali atvykti ir į gyvenamąją vietovę Skuodo, Šilutės, Kretingos ir Klaipėdos rajonuose.
Psichologo pagalbos nori ne visos moterys – esą aš tvirta, o štai teisinės pagalbos dažniausiai prireikia visoms. „Su smurtą patyrusiais asmenimis paprastai būna trys pokalbiai: informacinis gavus pranešimą apie smurtą arba kai žmogus kreipiasi pats, paskui teikiama visokeriopa pagalba. Po to yra grįžtamasis arba atgalinis ryšys, kai domimasi situacija šeimoje. Atsakymų, žinoma, būna visokių, bet dauguma aukų teigia, jog viskas yra gerai“, – sakė J. Cinskienė pridurdama, kad smurto rate nuolat sukasi apie 30 proc. moterų.

Neįgalieji palikti be pagalbos

Didžiausia problema, kurią nedelsiant reikėtų spręsti, yra neįgalūs žmonės, ypač turintys klausos negalią. Jiems išsikviesti pagalbą smurto atveju nėra jokių techninių galimybių. Šie žmonės absoliučiai priklausomi nuo aplinkinių malonės, patys negali savęs apginti. „Tokių žmonių nėra daug, bet jie irgi mūsų visuomenės nariai, – teigė J. Cinskienė. – Reikia mąstyti apie technines galimybes jiems padėti, galbūt aprūpinti pagalbos mygtukais, nors šie ir nėra labai populiarūs. Ši visuomenės dalis apskritai negali išsikviesti pagalbos, ne vien smurto atveju. Kada nors toks atvejis su visomis pasekmėmis tikrai išlįs į paviršių“.
Dar viena problema – vyro, kuriam uždrausta artintis prie aukos ir su ja bet kokiom priemonėm bendrauti, kontrolė. Tą turi daryti pati auka, o ji kartais nedrįsta „skųsti“ smurtautojo. Pasak Kretingos moterų informacijos ir mokymo centro vadovės, smurtą patyrusi moteris ir taip yra pažeidžiama, ir dar turi kontroliuoti savo skriaudėją, jo saugotis. Be to, jeigu kas atsitiktų vaikams, atsakomybę ir už juos, ir už save turės prisiimti būtent auka, su kuria paprastai vaikai gyvena.
Smurto mastas visuose rajonuose, pasak J. Cinskienės, yra panašus. 2017 metais savivaldybėse, kurių gyventojams Centras teikia pagalbą, užregistruoti 993 pranešimai apie smurtą: Klaipėdos rajone – 322, Šilutės rajone – 244, Kretingos rajone – 241, Skuodo rajone – 186. Smurtą patyrė 606 suaugusieji ir beveik 400 vaikų. Iš tų 600 suaugusiųjų 47 – neįgalūs žmonės. Daugiausia nuo smurto šeimoje nukentėjo asmenys nuo 30 iki 59 metų – 397, nuo 18 iki 29 metų – 79, nuo 65 iki 84 metų – 66, nuo 60 iki 64 metų – 47, 85 metų ir vyresni – 3.

Skaityti 505 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Liepa 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Mes Facebooke