Savireklama

Globėjų paieška – kasdienis rūpestis Pirmo puslapio

  • %AM, %13 %416 %2018 %08:%Bal

Aistas MENDEIKA

Kovą įvykusiame Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta biudžetinės įstaigos Kretingos socialinių paslaugų centro 2017 metų veiklos ataskaitai. Nors ji ir pakankamai išsami, vis dėlto neatspindi visos centro darbo svarbos bei problemų, su kuriomis tenka susidurti jo darbuotojams.
Pertvarkai pritaria
Pradėjus įgyvendinti šalies valdžios planus ištuštinti iki šiol veikusius vaikų namus, o jų gyventojus, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalinčius augti savo šeimose kartu su tikraisiais tėvais, išdalinti globėjams ar išskirstyti į nedideles globos grupes, iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymų ieškoti galiojančiuose įstatymuose neverta. Kol kas jų ten paprasčiausiai nėra.
Vis dėlto, pasak Kretingos socialinių paslaugų centro direktorės Berutos Dirvonskienės, pradėtai pertvarkai pritariama ir kiek įmanoma stengiamasi ją įgyvendinti ir Kretingos rajone.
„Be jokios abejonės su tikraisiais tėvais negalintys gyventi vaikai turės daug geresnes sąlygas gyvendami su globėjais ar nedidelėse vaikų globos grupėse nuolat prižiūrimi socialinių darbuotojų nei dideliame būryje įvairaus amžiaus vaikų valdiškoje įstaigoje. Svarbiausia, kad vaikas jaustųsi saugiai, jaukiai. Jiems juk kur kas smagiau, tarkim, iš mokyklos grįžti namo, savo raktu atsirakinti duris, o ne į Socialinių paslaugų centrą, kurio nepavadinsi namais. Be to, visi vaikai po pamokų grįžta namo, o ką pasakyti vaikui, kuris grįžta į valdišką įstaigą?“ – mintimis dalijosi socialinės darbuotojos Asta Sakalauskienė ir Lina Rimkuvienė, tiesiogiai bendraujančios su centro globojamais vaikais, globėjais bei ieškančios žmonių, galinčių tapti neseniai pradėtos kurti laikinųjų globotojų bendruomenės nariais.
Rūpintasi ir kūdikiais
Per praėjusius metus Kretingos socialinių paslaugų centro Vaikų globos (rūpybos) tarnyboje iš viso buvo apgyvendinti 25 vaikai. Trys vaikai išbuvo vieną parą, šešiems tarnyboje teko praleisti nuo trijų iki septynių parų, dar trims – iki vieno mėnesio, šešiems – iki keturių mėnesių, septyniems praėjusiais metais atvykusiems vaikams Centro paslaugos teikiamos ir šiemet.
Pasinaudoti Socialinių paslaugų centro teikiamu prieglobsčiu pernai teko ir keturiems kūdikiams – dviems berniukams 2–4,5 mėnesio amžiaus bei dviem 3 ir 10 mėnesių mergaitėms.
Centro darbuotojai džiaugiasi, kad pernai 14 vaikų išvyko gyventi su biologiniais tėvais, 12 vaikų surasti globėjai, o vienas, tapęs pilnamečiu, išvyko gyventi savarankiškai.
Reikalinga pagalba
Pasak Socialinių paslaugų centro darbuotojų, akivaizdu, jog vaikai, negalintys gyventi kartu su savo tikraisiais tėvais, visada patiria psichologinę traumą. Vieni su ja susitvarko lengviau, o kitiems būna būtina specialisto pagalba. Dažniausiai savo tėvų globos vaikai netenka dėl nepriežiūros, fizinio ir psichologinio smurto, abiejų ar vieno iš tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Suteikiant vaikams laikiną ar nuolatinę socialinę globą užtikrinama jų priežiūra, sprendžiamos patirtos krizės, elgesio ir kitos problemos, teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, laisvalaikio organizavimo, asmeninės higienos priežiūros bei kitos paslaugos. Vaikai lanko meno terapeuto ir psichologo užsiėmimus.
Pasak centro direktorės B. Dirvonskienės, pernai keturios rajone gyvenančios šeimos laikinai pasisvečiuoti buvo pasiėmusios aštuonis globojamus vaikus. Keturi vaikai vasarą poilsiavo stovykloje „Pasaka“ Giruliuose.
„Centras jau daug metų dalyvauja projekte „Išsipildymo akcija“. Praėjusiais metais paaukotos lėšos buvo skirtos vaikų sveikatai stiprinti. Vaikams buvo suteikta galimybė išmokti plaukti, jodinėti žirgais, pramogauti baseinuose, sportuoti. Daug džiugių emocijų ugdytiniams suteikė apsilankymai boulinguose, kino teatruose, išvykose prie jūros ir kitose pramogose“, – pasakojo B. Dirvonskienė.

Globėjų daugėja
Atrodytų, jog tėvų globos netekusiems vaikams Socialinių paslaugų centre neturėtų būti blogai, gal net geriau nei šeimoje, atsižvelgiant į suteikiamas galimybes. Vis dėlto, anot socialinės darbuotojos L. Rimkuvienės, vaikai visada nori turėti savo šeimą, savo tikrus tėvus. Ir nesvarbu, ar jie blogesni, ar geresni, svarbiausia – savi.
„Labai džiaugiamės, kai atsiranda globėjai, norintys į savo šeimą priimti mūsų globotinį. Jaučiamės laimingos, kad dar bent vienam vaikui nusišypsojo laimė įsigyti tikrą šeimą“, – sakė L. Rimkuvienė.
Pernai globėjų šeimos pasipildė 14 vaikų. Centro bendrosios socialinės paslaugos buvo teikiamos 13 globėjų šeimų. Per metus pradėta teikti šias paslaugas dar 3 šeimoms, globojančioms 3 vaikus. Anot centro socialinės darbuotojos A. Sakalauskienės, pirmiausia vaikus globoti norinčios šeimos turi dalyvauti įvairiuose mokymuose. Tik vėliau, jei atitinka keliamus pakankamai griežtus reikalavimus, joms gali būti patikėta vaiko globa.
„Vien tik gerų norų bei pakankamai geros materialinės padėties neužtenka. Vaikai būna skirtingi, pas mus atvykę iš įvairiausių šeimų, daug ko matę, todėl iškart su jais susidraugauti būna sudėtinga. Juolab, kad pas mus dažniausiai globojami ir globėjų šeimų ieškoma jau didesniems vaikams, paaugliams. Surasti globėjus kūdikiams būna daug paprasčiau“, – teigė A. Sakalauskienė.
Pasak socialinių darbuotojų, per įvairius būsimiems globėjams rengiamus mokymus, konsultacijas, pokalbius išsiaiškinama, ar jie tikrai gali globoti tikrųjų tėvų netekusius vaikus. Atsitinka ir taip, kad kai kurioms šeimoms vaikai nepatikimi.
Pritrūksta įgūdžių
Globėjais dažniausiai tampa be tėvų likusių vaikų giminaičiai, ypač močiutės, dėdės, tetos. Šeimų, norinčių globoti visiškai svetimus vaikus, būna kur kas mažiau. Tokiais atvejais susiduriama ir su skaudžia problema – kartais vaikai sugrąžinami atgal į Socialinių paslaugų centro pastogę.
Priežastis paprasta – nors vaikai ir giminaičiai, o nusprendę pasirūpinti jais globėjai yra pažįstami, artimi žmonės, laikui bėgant nebesugebama susitvarkyti su atsirandančiais sunkumais.
„Negalima sakyti, kad tokie globėjai nebemyli savo giminaičių vaikų. Jiems paprasčiausiai pritrūksta įgūdžių, galbūt kartais nebenorima ir papildomų rūpesčių, kurie pasidaro per daug sunkūs“, – svarstė A. Sakalauskienė.
Budinčių globotojų neranda
Norinčių globoti vaikus šeimų niekada nebus per daug. Tačiau, pasak Socialinių paslaugų centro direktorės B. Dirvonskienės, įgyvendinant naujoves atsirado ir viena problema – intensyviai ieškoma laikinųjų globotojų ir, deja, nerandama.
Laikinieji globotojai, dar vadinami budinčiais globotojais, turės pasirūpinti tais vaikais, kurie dėl tėvų nepriežiūros, patirto smurto ar kitų priežasčių paimami iš šeimų. Taip gali atsitikti bet kuriuo paros metu, todėl laikinieji globotojai turi būti pasiruošę vaiką priimti bet kada. Be to, jie negali atsisakyti jį priimti.
Pasak centro darbuotojų, nors laikiniesiems globėjams numatytas ir apmokėjimas, suteikiamos socialinės garantijos, Kretingos rajone nerastas nė vienas asmuo, norintis juo tapti.
B. Dirvonskienė teigė, jog kol kas stengiamasi susitvarkyti savomis jėgomis – iš šeimos kitų tarnybų paimti vaikai priglaudžiami centre. Jie čia gali būti iki tol, kol bus leista sugrąžinti atgal į šeimą.
Neseniai Kretingos rajone įvykęs nemalonus incidentas atskleidė ir dar vieną problemą – neaišku, kiek laiko iš šeimos paimtas vaikas turės praleisti centro globoje, nes ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai labai neskuba.
„Negaliu komentuoti kitų tarnybų darbo, ne Centro kompetencija analizuoti situacijas, kada reikia iš šeimos paimti vaiką, o kada ne, tačiau akivaizdu, kad įgyvendinamos naujovės dar nėra iki galo apgalvotos, todėl neaišku, kaip spręsti atsirandančias problemas“, – sakė B. Dirvonskienė.
Globos grupės
Neatsiradus galimybių visus valdiškų globos namų globotinius apgyvendinti globėjų šeimose, naujoji tvarka numato globos grupes. Joms savivaldybės turėtų suteikti gyvenamąjį plotą, o kartu gyventų iki aštuonių vaikų, kuriuos nuolat prižiūrėtų socialiniai darbuotojai. Pasak B. Dirvonskienės, kai kuriose savivaldybėse tokių grupių jau yra.
„Būrelis vaikų, prižiūrimų socialinių darbuotojų, gyvena didesniame bute, patys tvarkosi su savo rūpesčiais, o socialinis darbuotojas būna ir mama ar tėtis. Toks variantas irgi priartina prie tikros šeimos. Mes taip pat galėtume sukurti tokią grupę, tačiau kol kas nesiryžtame, nes iš karto iškils bent jau viena problema – kaip vaikus aprūpinti maisto produktais“, – pasakojo B. Dirvonskienė.
Pasak direktorės, dabar pagal galiojančius reikalavimus maisto produktai globotiniams turi būti perkami centralizuotai, jei perka įstaiga, reikia skelbti viešųjų pirkimų konkursą. Jei įkurta globos grupė už savo lėšas perka produktus, jau yra pažeidimas.
„Apie tai kalbėjomės su kitų savivaldybių direktoriais, kurie teigė, jog tokius pažeidimus daro, bent jau tol, kol niekas nepatikrino, nes kitokio varianto nėra. Parašėme raštus ir į ministeriją, laukiame atsakymo“, – teigė B. Dirvonskienė.

Skaityti 418 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Liepa 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Mes Facebooke