Savireklama

Nespėję priimti įstatymo ėmėsi išimčių Pirmo puslapio

  • %AM, %16 %509 %2018 %11:%Bal

Kęstutis GABŠYS

Šių metų pradžioje įvesta „Sodros“ mokestinių „grindų“ taisyklė skaudžiausiai smogė ne nesąžiningiems darbdaviams, o įvairioms nekomercinėms struktūroms, taip pat ir valstybinėms įstaigoms. Savo pareigų tinkamai apsvarstyti priimamus teisės aktus neatlikę Seimo nariai pradėjo tarpusavyje varžytis registruodami įstatymų pataisas, kokio tipo darbuotojams bus galima netaikyti „Sodros“ mokesčio grindų.
130 tūkst. negauna minimumo
Pirminėse Socialinio draudimo mokesčių įstatymo pataisose, įvedusiose „Sodros grindų“ taisyklę, yra numatyta, kad jei darbuotojas darbovietėje neuždirba 400 eurų siekiančios minimalios algos, darbdavys vis vien už tokį privalo mokėti socialinio draudimo mokesčius nuo pilnos minimalios algos. Ši taisyklė nebuvo taikoma asmenims, dirbantiems keliose darbovietėse, pensininkams, jaunimui iki 24 metų arba tėvams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų.
„Sodros“ duomenimis, šių metų sausį minimalios algos neuždirbo apie 130 tūkstančių dirbančiųjų. 73 tūkstančiams iš jų yra pritaikytos „Sodros grindys“. 58 tūkstančiai, negaunantys MMM, yra dirbantys pensininkai arba jaunimas. Jiems pritaikytos mokesčių išimtys.
Nėra taisyklės be išimčių
Dar neįsigaliojus įstatymo pataisoms apsukrūs verslininkai rado galimybių „Sodros grindų“ taisyklei apeiti. Žiniasklaida aprašė, kad stambi patalpų valymo bendrovė savo darbuotojus įdarbino dviejose įmonėse ir taip išvengė „Sodros grindų“. Bendrovės direktorius žiniasklaidai tiesiai šviesiai atsakė, kad turėjo rinktis tarp įstatymo nepaisymo ir darbuotojų atleidimo. Jis nusprendė nepaisyti įstatymo.
Seimo nariai, pamatę, kad įstatymą priėmė nepasvėrę visų „už“ ir „prieš“, pradėjo teikti įvairias įstatymo pataisas, siūlančias įvairias darbuotojų grupes atleisti nuo „Sodros grindų “ taisyklės. Seimo narė Gintarė Skaistė registravo įstatymo pataisą, kurioje siūlė „Sodros grindų“ taisyklės netaikyti nepelno organizacijose dirbantiems asmenims. Seimo narys Valerijus Simulikas teikė pataisą, kuria siūlė šio principo netaikyti dirbantiesiems daugiabučių namų bendrijose.
Šiomis dienomis Seimo narės Vida Ačienė, Aušrinė Norkienė ir Guoda Burokienė registravo įstatymo pataisas, kad ši taisyklė nebūtų taikoma asmenims, kurių darbo laiką pagal normatyvus nustato valstybinės institucijos. Ši įstatymo pataisa būtų aktuali mažesnėse biudžetinėse įstaigose dirbantiems psichologams, mokytojų padėjėjams, logopedams, biudžetinių įstaigų ūkio darbuotojams. Prie šios iniciatyvos prisijungė Seimo narys Edmundas Pupinis, kuris siūlo „Sodros grindų“ netaikyti ribotą darbingumą turintiems asmenims.
Kodėl Seimo nariai priimant įstatymą pamiršo, kad valstybė yra didžiausias darbdavys, o jų pačių priimti teisės aktai ir atlyginimų normatyvai neleidžia žmogaus įdarbinti pilnu etatu ir po trijų mėnesių galiojimo prireikė naujų pataisų, lieka tik spėlioti.
Kretingoje „grindys“ sistemos nesugriovė
Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyrius administruoja plačiausią ir daugiausiai darbuotojų turintį biudžetinių įstaigų tinklą. Skyriaus vedėjas Antanas Sungaila „Švyturiui“ teigė, kad „Sodros grindys“ didelių nepatogumų švietimo sistemai nesukėlė, tačiau tam tikri organizaciniai sprendimai buvo priimti.
„Dauguma rajono švietimo sistemos darbuotojų, kurie pagal normatyvus dirba nepilną darbo dieną, yra arba pensininkai, arba dirba keliose darbovietėse. Švietimo įstaigose visame rajone yra tik keli darbuotojai, už kuriuos tenka mokėti „Sodros grindų“ mokestį. Vis dėlto mes tam tikras išvadas padarėme – šiuo metu yra rengiamas Tarybos sprendimų projektas, kuriame rajono švietimo įstaigose ketiname atsisakyti elektrikų. Elektros ūkį švietimo įstaigose turėtų prižiūrėti konkurso būdu parinkta įmonė“, – pasakojo Švietimo skyriaus vedėjas.
Panašiai padėtį visame rajono biudžetiniame sektoriuje vertino ir Administracijos direktorius Virginijus Domarkas. Direktorius „Švyturiui“ teigė, kad „Sodros grindų“ problema rajone nebuvo didelė, tačiau teko apjunginėti pareigybes, žmones įdarbinti keliose skirtingose biudžetinėse įstaigose ir panašiai.
Kritikavo Valstybės kontrolė
Administracijos direktorius V. Domarkas kritiškai vertino faktą, kad, nepraėjus trims mėnesiams, Seimo nariai registruoja įstatymo pataisas ir tvarko neseniai priimtus savo pačių sprendimus. „Norėtųsi, kad Seimo nariai atsakingiau žiūrėtų į savo darbą ir geriau apsvarstytų, kokias pasekmes turės jų priimami sprendimai. Šiuo atveju neapgalvoti sprendimai sukėlė daug nepatogumų ir nepasitenkinimo darbuotojams, biudžetinėms įstaigoms, savivaldybei“, – sakė V. Domarkas.
Ydingus Seimo darbo principus svarstant ir priimant įstatymus kritikavo ir Valstybės Kontrolė. Kovo viduryje atlikto Teisėkūros principų efektyvumo veiklos audito ataskaitoje konstatuojama, kad net 50 procentų Lietuvos Seimo priimamų arba keičiamų įstatymų yra priimama skubos arba ypatingos skubos tvarka. Tokia praktika neprisideda prie įstatymų kokybės ir po to tenka gaišti laiką taisant darbo broką.
Auditoriai pateikė pavyzdžius, kad 1999 m. priimtas Valstybės tarnybos įstatymas jau yra keistas 108 kartus, 2002 m. priimtas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas keistas 78 kartus, Alkoholio kontrolės įstatymas – 56 kartus. Nuolatos taisomų įstatymų sąraše taip pat atsidūrė PVM, Viešųjų pirkimų, Statybos ir teritorijų planavimo įstatymai. Nuo priėmimo pradžios kiekvienas iš jų buvo taisomas nuo 53 iki 34 kartų.

Skaityti 565 kartai Atnaujinta %AM, %16 %512 %2018 %11:%Bal

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Spalis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke