Savireklama

Neįteisinta asmeninio ūkio žemė bus atimta Pirmo puslapio

  • %AM, %16 %523 %2018 %11:%Bal

Laima STONKUVIENĖ

Žemės grąžinimo procesas Lietuvoje prasidėjo 1991 metais atkūrus Nepriklausomybę. Per 27-erius metus į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių dėl nuosavybės teisių į žemę – 73,5 tūkst. ha plotą – atkūrimo kreipėsi daugiau nei 17 tūkstančių rajono gyventojų. Iki šios dienos nuosavybės teisės į žemę kaimo teritorijoje atkurtos 99,8 proc., mieste – 99,3 proc. asmenų. Viena pagrindinių problemų, pasak žemėtvarkininkų, šiandien yra neįteisinta asmeninio ūkio žemė.
Stabdo gyventojų neveiklumas
„Dauguma Kretingos miesto gyventojų žemę atsiėmė natūra, tai yra savo ar artimųjų turėtoje vietoje. Už negalimą atkurti turėtoje vietoje žemę suteikti sklypai individualių namų statybai kitoje vietoje pagal savivaldybės suplanuotas teritorijas, – pasakojo Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus. – Šiandien tokių sklypų laukiančių asmenų sąraše dar yra 11 rajono gyventojų. Naujų sklypų turime šimtą, tad pasirinkti yra iš ko, bet žmonių, kaip jie teigia, nė vienas iš sklypų netenkina – visi nori sklypo su įrengta infrastruktūra, komunikacijomis, keliais. Nemažai rajono gyventojų vietoj žemės pasirinko piniginę kompensaciją arba valstybės valdomų įmonių akcijas, buvo asmenų, kurie rinkosi žemės grąžinimą ir natūra, ir ėmė kompensaciją, treti lygiaverčius sklypus išsikėlė į kitų šalies savivaldybių teritorijas. Kaime žemė dar negrąžinta apie 150 asmenų“.
Pagrindinė to priežastis – pačių gyventojų neveiklumas arba nežinomi paveldėtojai, kurie, mirus prašymą atkurti žemę pateikusiam asmeniui, žemės grąžinimo procesu nesidomi.
„Daugiausiai žemės pagal pateiktus prašymus neatkurta Rūdaičių ir Vydmantų kadastro vietovėse, nes nėra net tokios galimybės – piliečių prašymuose nurodytam plotui atkurti laisvo fondo žemės nepakanka. Vyriausybėje svarstomos galimybės keisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymą, kurio projekte numatoma galimybė nuosavybės teises į žemę atkurti atlyginant pinigais. O didžiausia piniginė kompensacija už žemę mūsų rajone buvo 120 tūkstančių litų“, – sakė D. Vitkus.
Žemės grąžinimo proceso metu didžiausio nepasitenkinimo, anot vedėjo, būta dėl to, kad asmuo negalėjo žemės susigrąžinti ten, kur turėjo tėvai arba seneliai. „To nebuvo galima padaryti dėl trijų priežasčių: žemė buvo priskirta valstybės išperkamiems plotams; dėl mažų kompensacijų už mieste turėtą žemę bei dėl pernelyg ilgai užsitęsusio nuosavybės teisių atkūrimo į žemę proceso. Vienas iš pagrindinių faktorių – žemės kilnojimas iš vienos teritorijos į kitą“, – teigė D. Vitkus.
Šiuo metu daugiausiai turima darbo, susijusio su privačios žemės tvarkymu. Vien per 2017 metus Skyrius gavo per 16 tūkst. tokių prašymų: žemę norima parduoti arba pirkti, keisti paskirtį ir kt. Visais atvejais privalu kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį skyrių.
„Dar viena mums pavesta funkcija – valstybinės žemės kontrolė: savavališkas privačios ar valstybinės žemės užėmimas, riboženklių sugadinimas, žemės naudojimas ne pagal paskirtį, apleisti žemės plotai ir t. t. Fiksuojame ne po vieną tokį atvejį“, – kalbėjo D. Vitkus.

Netenka teisės į žemę
Daug rūpesčių kelia asmeninio ūkio žemės naudotojai, iki šiol neįsiteisinę žemės, nors tokia galimybė suteikta 1993–1994 metais. „Apylinkių tarybų sprendimais asmeninio ūkio žemės – iki 3 ha priklausomai nuo teritorijos ir apylinkėje esančių plotų – iš viso rajone buvo skirta 5736 kaime gyvenantiems asmenims, – pasakojo Skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Grudzinskienė. – Per 25-erius metus, kai asmeninio ūkio žemės naudotojams buvo suteikta galimybė žemę įsiteisinti, tą jau padarė per 5 tūkst. asmenų, įteisinę 10 tūkst. 350 ha plotą. Dar 450 asmenų asmeninio ūkio žeme naudojasi nuomos pagrindais. Tačiau daugiau negu 100 gyventojų asmeninio ūkio žeme naudojasi jos vis dar neįteisinę, tai yra, nesudarę nei pirkimo-pardavimo, nei nuomos sutarties“.
Išsiaiškinus, ar asmeniui asmeninio ūkio žemės sklypas buvo suteiktas teisėtai, ar šiandien tas asmuo pats jį naudoja, moka mokesčius, buvo sudarytas iki šiol asmeninio ūkio žemės neįteisinusių asmenų sąrašas, jis pateiktas seniūnijoms. „Visais įmanomais būdais kviečiame asmeninio ūkio žemės naudotojus, kurie nėra įteisinę žemės, atvykti į Skyrių ir tą padaryti. Tokių asmenų yra visose seniūnijose, daugiausia, žinoma, – didžiausioje – Darbėnų – seniūnijoje. Vadovaudamiesi Vyriausybės nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ kiekvieną pavasarį turime tikrinti, ar žmogus pats naudoja asmeninio ūkio žemę. Jeigu nedirba, nemoka mokesčių, o kviečiamas neateina ir nenurodo priežasties, kodėl taip yra, toks asmuo yra braukiamas iš sąrašo ir naikinama teisė į asmeninio ūkio žemę. Pernai teisė į asmeninio ūkio žemę atimta 10 rajono gyventojų. Tokia žemė paimama į laisvą valstybės fondą ir išnuomojama piliečiams, kurie pageidauja užsiimti žemės ūkio veikla, ją dirbti“, – pasakojo D. Grudzinskienė.
Anot jos, asmeninio ūkio žemė yra paveldima, todėl visiškai nesuprantamas jos neįsiteisinusių asmenų neveiklumas. „Jeigu asmeninio ūkio žemės naudotojas yra miręs, žemę paveldi šeimos nariai. Žemę nebūtina pirkti, galima ir nuomotis, svarbu, kad būtų sutvarkyti jos įteisinimo dokumentai. Per praėjusius metus tą padarė 28 asmenys: 21 išsipirko, 7 sudarė nuomos sutartį“, – sakė D. Grudzinskienė.
Iki šiol neįteisinusieji asmeninio ūkio žemės, bet nenorintys jos netekti, turėtų nedelsiant kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrių. Čia apsilankyti turėtų ir tie asmenys, kurie asmeninio ūkio žeme naudojasi nuomos pagrindais, o sutarties terminas yra pasibaigęs. „Nuomos sutartis sudaroma penkeriems metams. Šiam laikotarpiui pasibaigus, asmenys, pageidaujantys žemę ir toliau dirbti, privalo sutartį atnaujinti, – aiškino D. Grudzinskienė. – Nuomos pagrindais asmeninio ūkio žemę dirbantys žmonės turėtų pasižiūrėti sutartis, pasitikslinti, ar nėra pasibaigęs jų galiojimo terminas. Jeigu pasibaigęs – kreiptis į Skyrių. Tokių gyventojų turėtų būti ne vienas“.

Atlygins pinigais
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu nuosavybės teisės į žemę atkurtos į 99,75 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Apie 6,17 tūkst. piliečių vis dar laukia nuosavybės teisių atkūrimo į 8,95 tūkst. ha žemės kaimo teritorijoje ir 6,4 tūkst. piliečių – į 3,52 tūkst. ha žemės miestuose. Net apie 3,5 tūkst. piliečių, norinčių atgauti 5,5 tūkst. ha žemės – negalima priimti sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę dėl jų pačių neveiklumo. Šie piliečiai kviečiami neatvyksta į pretendentų, kuriuose projektuojami žemės sklypai, susirinkimus, o atvykę be priežasties nesirenka ar vengia pasirinkti projektuojamo žemės sklypo vietą. Dalis piliečių išvykę ar pakeitę gyvenamąją vietą ir nežinomi jų ar jų įpėdinių adresai, dalis – mirę ir nežinomi jų įpėdiniai, pasitaiko atvejų, kai piliečiai net nenurodo vietovės, kurioje norėtų gauti žemės.
Žemės ūkio ministerija yra užsibrėžusi tikslą kaimo teritorijose žemės grąžinimą baigti šiemet, miestų teritorijose – iki 2020-ųjų. Tiesa, žemės grąžinimo procesą stabdo lėtas žemės sklypų formavimo tempas kai kuriuose miestuose bei pasyvus piliečių dalyvavimas šiame procese. Tikimasi, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą Lietuvoje paspartins Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriam kovą pritarė ir ėmėsi svarstyti Seimas. Priėmus šį įstatymo pakeitimo projektą, jei pilietis informuotas nenurodo ar nepatikslina vietovės, kurioje norėtų gauti žemės, kviečiamas neatvyksta rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės sklypo, nuosavybės teisės jam būtų atkuriamos atlyginant pinigais. Tas pats galiotų ir tuo atveju, jei pasirinktoje kadastro vietovėje nebūtų laisvos valstybinės žemės, kurioje galima būtų projektuoti žemės sklypą.
Įstatymo pakeitimo projektu numatoma piliečiams atlyginti pinigais ir už miesto žemę, jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad į eilę įrašytiems visiems piliečiams būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą arba savivaldybės pateikia informaciją, kad daugiau laisvos valstybinės žemės sklypų nebėra, tačiau piliečiai kviečiami rinktis iš šių naujų žemės sklypų neatvyksta arba atvykę per 3 mėnesius nepasirenka naujų žemės sklypų.

Skaityti 654 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugsėjis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke