Savireklama

Grėsmė: slenka Kartenos piliakalnis Pirmo puslapio

  • %PM, %05 %572 %2018 %12:%Gegužė

Kęstutis GABŠYS

Valstybės saugomo kultūros paveldo objekte – Kartenos piliakalnyje – prasidėjo šlaito erozija ir susiformavo žemių nuošliauža. Tai pastebėję Salantų regioninio parko direkcijos specialistai pradėjo skambinti pavojaus varpais. Vakar Kretingos rajono savivaldybėje įvyko neplanuotas pasitarimas, kuriame įvairių atsakingų institucijų darbuotojai tarėsi, kaip sustabdyti tolesnę žemių eroziją, kad Kartenos piliakalnio neištiktų Gedimino kalno likimas.
Nuošliaužą užfiksavo ir apie ją Kultūros paveldo departamentą, Kretingos rajono savivaldybę ir Valstybinę saugomų teritorijų inspekciją informavo Salantų regioninio parko direkcija. Šios institucijos rašte teigiama, kad gegužės 2 d. direkcijos specialistai pastebėjo pavasarį susiformavusią nuošliaužą, kuri atsirado piliakalnio šiauriniame šlaite. Administracijos direktorius Virginijus Domarkas penktadienį sukvietė Savivaldybės ir Salantų regioninio parko specialistų pasitarimą šiai problemai aptarti.
Kretingos rajono savivaldybės paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas „Švyturiui“ iškėlė prielaidą, kad atsirasti nuošliaužai įtakos galėjo turėti piliakalnio tvarkymo metu iškirsti medžiai. „Juozas Lukošiūnas, vienas geriausių hidrologų Lietuvoje, mūsų bendruomenėje pagarbiai vadinamas „piliakalnių daktaru“, akcentuoja, kad piliakalniuose kertant medžius to negalima daryti iš karto, nes tada staigiai pasikeičia viso piliakalnio hidrologinis rėžimas ir gali atsirasti šlaitų erozijos“, – problemą komentavo A. Mulvinskas.
Pasitarime Administracijos direktorius įpareigojo A. Mulvinską nedelsiant organizuoti specialistų komisiją, į darbą pasitelkti Kultūros paveldo departamento atstovus ir hidrotechnikos ekspertus. Komisija nuvyktų į vietą iki šio mėnesio pabaigos ir spręstų dėl avarijos grėsmių pašalinimo.
Kartenos piliakalnio aukštis siekia apie 30 metrų. Istorikai mano, kad Kartenos piliakalnis pradėtas formuoti VIII amžiuje. Iki XIII amžiaus vidurio Kartenos pilis buvo svarbus Vakarų Žemaitijos pilių ir įtvirtintų gyvenviečių grandinės elementas. Piliakalnis ir jo papėdėje esanti papilės gyvenvietė 1997 m. buvo įtraukta į Kultūros paveldo objektų sąrašą, o 2005 m. pripažintas Valstybės saugomu kultūros paveldo paminklu. Piliakalnį tyrinėjo Kretingos muziejaus istorijas Julius Kanarskas.

Skaityti 732 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugsėjis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke