Savireklama

Chodkevičių nuopelnų Lietuva dar neįvertino Pirmo puslapio

  • %AM, %16 %406 %2018 %08:%Birž

Kęstutis GABŠYS
Kiekvienais metais vykstančios Kretingos šventės metu rajono valdžia ir plačioji visuomenė geru žodžiu mini Kretingos miesto ir vienuolyno įkūrėją Joną Karolį Chodkevičių. Kretingos miesto šventė yra puiki proga prisiminti, kad šio didiko asmenybė ir jo istorinis vaidmuo už Kretingos rajono ribų yra mažai žinomas. Ypač nepelnytai užmiršti J. K. Chodkevičiaus kariniai nuopelnai, kurių įvertinimas esamomis geopolitinėmis aplinkybėmis būtų labai sveikintinas. „Švyturio“ kalbinti istorikai sutinka, kad Lietuvos istorinėje atmintyje J. K. Chodkevičiaus asmuo tebėra šešėlyje ir Kretingos rajonas galėtų labiau prisidėti prie jo vardo populiarinimo.

Užtemdė Radvilos
Istorikas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys Vaidas Kuprelis „Švyturiui“ sakė, kad Lietuvos istoriografijoje Kretingos miesto įkūrėjo, Žemaitijos seniūno, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės etmono Jono Karolio Chodkevičiaus asmenybė ir jo istorinis vaidmuo yra analizuojamas, tačiau šį laikotarpį nagrinėjantys istorikai didžiausią dėmesį skiria Radvilų giminei. „Po J. K. Chodkevičiaus mirties 1621 metais šios didikų giminės įtaka etninėse Lietuvos žemėse sumenko, labiau koncentravosi šiandieninės Ukrainos teritorijoje“, – sakė V. Kuprelis.
Tarpukaryje apie J. K. Chodkevičių rašė Vaclovas Biržiška ir Ignas Jonynas, tačiau tuo metu Lietuvos nacionalinėje savimonėje dominavo Lietuvos didžiųjų kunigaikščių epocha, o unija su Lenkija buvo laikoma Lietuvos nacionaline nelaime. „Kai buvo sudaroma Liublino unija, Lietuvos valstybingumo interesus gynė tuo metu galingiausia didikų Radvilų giminė. LDK delegacijai vadovavęs Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis nesutiko su unijos sąlygomis ir supykęs išvyko iš Liublino. Tačiau tuometė valstybės situacija vertė LDK bajorus ieškoti santykių su Lenkija. Radvilos buvo pakankamai galingi, todėl nenusileido, o derybas dėl unijos baigė mūsų herojaus tėvas Jonas Chodkevičius. Nors jam pavyko išsiderėti geresnes unijos sąlygas ir didesnį Lietuvos savarankiškumą, mūsų istoriografijoje ši giminė vertinta kaip unijos šalininkė“, – istorines peripetijas dėstė V. Kuprelis.
Pašnekovo nuomone, J. K. Chodkevičių ir populiariąją Lietuvos istoriografiją „supažindino“ akademikas Edvardas Gudavičius. Už pergalę 1605 m. vykusiame Salaspilio (Kirholmo) mūšyje akademikas J. K. Chodkevičių pavadino didžiausiu visų laikų Lietuvos karvedžiu.

Mušė švedus, turkus ir Maskvą
XVI ir XVII amžiaus sandūroje Europoje prasidėjo didžiulės karybos reformos, kurių metu gimė modernios (reguliariosios) kariuomenės. Tokioje kariuomenėje svarbiausią vaidmenį vaidino iš valstiečių atrinkti ir apmokyti pėstininkai, į antrą planą šiek tiek nustūmę iš bajorų sudarytą šarvuotąją kavaleriją.
„Jonas Karolis Chodkevičius LDK kariuomenėje būtent ir įgyvendino šias reformas, kurios davė tokius puikius rezultatus Salaspilio mūšyje. Tai buvo puiki LKD pergalė, po kurios karvedį sveikino Anglijos, Prancūzijos karaliai, Šv. Romos imperatorius, Turkijos sultonas ir net Persijos šachas. Lenkijoje Salaspilio mūšis yra minimas kaip viena iš ryškiausių Lenkijos karinių pergalių, nors pergalę pasiekė LDK kariuomenė, Lenkija pagelbėjo tik samdiniais“, – akcentavo V. Kuprelis.
Tuo tarpu Salaspilio mūšį kaip Lietuvos ginklo pergalę Lietuvos kariuomenė bandė „sulietuvinti“ tik 2014 metais. Tuomečio Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus iniciatyva Biržuose šiam mūšiui atminti buvo pastatytas paminklas.
Pasibaigus karams su Švedija, J. K. Chodkevičius sugebėjo pasižymėti ir kitais karo žygiais, kurie, istorikų vertinimu, suformavo tai, ką mes kultūriškai vadiname Vidurio Rytų Europa. 1611 – 1618 metais J. K. Chodkevičius kartu su Zaporožės kazokų etmonu Petro Sagaidačnu vykdė kelias kampanijas prieš Maskvos kunigaikštystę, kurių metu buvo pavykę net ir užimti Maskvos miestą. 1921 m. LDK didysis etmonas nuo Turkų ir Krymo totorių invazijos gynė šiandieninės Ukrainos teritorijoje esančią Chotimo tvirtovę. Šio mūšio metu garsusis karvedys ir mirė.
Kaimyninėje Ukrainoje J. K. Chodkevičiaus kolegos P. Sagaidačno atminimas ir kariniai nuopelnai yra pagerbti valstybiniu lygiu. Šio karvedžio vardu yra pavadinta Ukrainos sausumos pajėgų akademija, šio karvedžio vardas suteiktas Ukrainos laivyno flagmanui. Tuo tarpu Lietuvos kariuomenėje J. K. Chodkevičiaus vardas ir jo kariniai nuopelnai nėra deramai įamžinti.

Pagarba yra – pavardės nėra
Krašto apsaugos ministerijoje pasiteiravus, ar Lietuvos kariuomenėje kokiems nors kariniams daliniams, institucijoms ar objektams yra suteiktas Jono Karolio Chodkevičiaus vardas, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovo, kapitono Gintauto Ciunio atsiųstame laiške teigiama, kad sausumos kariuomenėje yra grąžinami tarpukaryje egzistavusių pulkų pavadinimai, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų daliniams suteikiami partizanų dalinių vardai. „Tiesa, įsteigus kunigaikščio Margirio batalioną, visi tarpukario kariuomenės pulkų vardai vėl yra naudojami, todėl, jei būtų kuriami nauji LK batalionai, tektų svarstyti naują vardų suteikimo mechanizmą“, – informavo kapitonas G. Ciunis.
Istorikas V. Kuprelis mano, kad Jono Karolio Chodkevičiaus kariniai nuopelnai Lietuvai yra dideli, todėl būtų teisinga, jei šio karvedžio vardu būtų pavadintas koks nors Lietuvos kariuomenės kovinis padalinys. Tiesa, istorikas teigiamai vertina ministerijos politiką grąžinti istorinius karinių dalinių pavadinimus. „Šiandieninė valstybė ir jos kariuomenė deklaruoja valstybingumo tęstinumą ir istorinės atminties atkūrimo būtinybę. Tarpukaryje buvusių karinių dalinių vardų atkūrimas yra sveikintinas žingsnis. Lieka tik apgailestauti, kad tuo laiku J. K. Chodkevičiaus kariniai nuopelnai buvo truputį primiršti“, – komentavo V. Kuprelis.
Tiesa, nors šiandieninėje Lietuvos kariuomenėje joks karinis vienetas nenešioja J. K. Chodkevičiaus vardo, šio karvedžio nuopelnai Lietuvos kariuomenėje yra vertinami. „Šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje su J. K. Chodkevičiaus vardu ir jo karybos tradicija sietina „Žemaitijos“ brigada. Siekiant pagerbti didžio karvedžio ir Žemaitijos seniūno atminimą brigadai suteiktas Chodkevičių herbas – Grifonas“, – teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas. Tačiau pripažinkime, kad retas iš mūsų užduoda klausimą apie brigados vėliavos ir herbo kilmę..

Siūlo atlikti namų darbus
Nors J. K. Chodkevičiaus atminimas Kretingoje yra saugojamas ir puoselėjimas stipriau nei visoje Lietuvoje, V. Kuprelio nuomone, net ir Kretingai šioje vietoje būtų kur pasitempti. „Manau, Kretingos rajono tarybai garbės piliečio vardą reiktų suteikti karvedžio žmonai Sofijai Mieleckaitei, kuri buvo viena iš pagrindinių Kretingos vienuolyno įkūrimo iniciatorių. Chodkevičiaus garbės vardas galėtų būti suteiktas ir naujai kuriamam savivaldybės apdovanojimui. Aš manau, kad Kretingos mieste turėtų būti kur kas iškilmingiau minima sausio 23-ioji, kai 1609 m. Jonas Karolis Chodkevičius Kretingos miestui suteikė Magdeburgo teisę, o ir miestas buvo pavadintas jo vardu – Karolštatu“, – siūlė V. Kuprelis.
Kitais metais sukanka 410 metų, kai Kretingai buvo suteiktos Magdeburgo teisės, todėl minint šią gražią datą būtų galima koncentruoti dėmesį į J. K. Chodkevičiaus nuopelnus Kretingos ir visos mūsų valstybės istorijoje. Palengva mūsų miesto kūrėjo vardas ir jo nuopelnai taptų žinomi ne tik profesionaliems istorikams, o ir plačiajai visuomenei, be to, šis valstybės veikėjas pagaliau užimtų deramą vietą mūsų valstybės didvyrių panteone.

Skaityti 656 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Lapkritis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje