Savireklama

Ką reikėtų žinoti nutraukiant santuoką?

  • %PM, %30 %744 %2018 %16:%Birž

Priežodį, kad vasara yra vestuvių metas, o likusieji mėnesiai – skyrybų, patvirtina statistika. Per pastaruosius 50 metų skyrybų skaičius smarkiai išaugo, o pastaraisiais metais išlieka stabilus – iš susituokusių porų skirtingais keliais pasuka beveik pusė. Statistika atskleidžia ir tą faktą, kad 56 proc. besiskiriančių sutuoktinių kartu gyveno daugiau negu 10 metų. Vadinasi, santuoka laiko išbandymo neišlaikė. Kaip išsiskirti taikiai, kad skyrybų procesas nebūtų ilgas ir skausmingas? Skaitytojams pageidaujant, atsakyti į šį klausimą paprašėme teisininko Petro Kontrimo.

Skiriantis taikiai – lengvatos

Mūsų visuomenės pagrindas yra šeima. Ne be reikalo LR Konstitucijos 38 straipsnyje yra nurodyta, kad Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, sutuoktinių teisės šeimoje yra lygios. Tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių šeimoje prasideda nesutarimai, sutuoktiniams kartu gyventi nebeįmanoma ir tada priimamas sprendimas skirtis. Ką reikėtų žinoti nutraukiant santuoką?
Pirmas patarimas pradedant skyrybų procesą būtų pabandyti išsiskirti taikiai. Tiems, kurie skiriasi taikiai, įstatymų leidėjas yra numatęs nemažai lengvatų. Šis procesas vadinasi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Santuoka šiuo atveju nutraukiama supaprastinto proceso tvarka. Šalys surašo santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir paduoda teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo. Prašyme nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, be bendrų ieškinio padavimo duomenų, turi būti nurodyti sutuoktinių gimimo metai, priežastys, dėl kurių, sutuoktinių manymu, jų santuoka iširo, duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodymas, kad pareiškėjas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą, kokios sutuoktinių pavardės turi būti po santuokos nutraukimo. Taip pat pareiškime nurodoma, ar yra visos Civilinio kodekso 3.51 straipsnyje nustatytos sąlygos, t.y. ar nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, ar abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ar abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu yra taikoma dar viena lengvata – šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokias bylas teismas gali nagrinėti rašytinio proceso tvarka, t.y. nedalyvaujant šalims. Ši lengvata yra aktuali užsienyje gyvenantiems asmenims ir santuoką nutraukiantiems Lietuvoje. Prašymai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teisme išnagrinėjami ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jų priėmimo dienos.
Dažnai būna atvejų, kai nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą reikalavimus pareiškia sutuoktinių ar vieno iš jų kreditoriai, tokiu atveju santuokos nutraukimo byla abiejų sutuoktinų bendru sutarimu sustabdoma, kol bus išspręsti kreditorių reikalavimai.

Dėmesio centre turi būti vaikai

Jeigu nepavyksta susitarti geruoju ir paduoti pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu teismui yra paduodamas ieškinys bendra tvarka. Kai santuokos nutraukimo byla nagrinėjama bendra tvarka, patartina, kad pagrindinis dėmesys būtų skiriamas ne asmeniniams nesutarimams, turto pasidalinimo klausimams, o vaikams. Faktiškai sunkiausiai santuokos nutraukimą išgyvena vaikai, labiausiai yra pažeidžiamos jų teisės. Dažnai būna atvejų, kada buvę sutuoktiniai ginčus sprendžia vaikų sąskaita: trukdo bendrauti vaikams su vienu iš tėvų, stengiasi apjuodinti vienas kitą, savo materialinius klausimus sprendžia neatsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius.
Valstybė įstatymiškai stengiasi reguliuoti šiuos klausimus. Civilinio Kodekso (CK) 3.155 str. yra sakoma, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Šiuo metu yra įsigalėjęs požiūris, kad vaikai turi gyventi su mama. Gyvenime yra ne vienas pavyzdys, kada tėvai gerai prižiūri savo vaikus, juos auklėja ir augina. CK 3.156 str. yra įtvirtina tėvų valdžios lygybė, t.y. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant atskirai ir t. t.
Įstatymas numato, kad kai tėvas ir motina gyvena atskirai, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei tarp tėvų kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ji teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Civilinis kodeksas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena atskirai, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur šie gyvena. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatymas numato ir ginčų sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku. CK 3.174 str. pasisakoma, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
Siekiant apsaugoti vaikų interesus, kai teismo posėdyje sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais. Vaiko, kuriam yra suėję keturiolika metų, pareiškimas apie sutikimą ar nesutikimą su ieškiniu turi būti išreikštas raštu arba įrašytas į teismo posėdžio protokolą. Atsižvelgiant į vaikų interesus ginčai, kylantys dėl šeimos teisinių santykių, nagrinėjami uždarame teismo posėdyje, jeigu to prašo bent viena iš byloje dalyvaujančių šalių. Tokiu būdu yra stengiamasi apginti vaikų interesus, kad jie būtų kuo mažiau traumuojami, būtų daroma kuo mažesnė žala jų psichikai.

Privalo išlaikyti abu tėvai

Aktualus klausimas, nutraukiant santuoką, yra ir vaikų išlaikymas. Įstatymas numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Dažnai kyla klausimų, kodėl yra priteisiamas skirtingas išlaikymo dydis vienam vaikui. Įstatymas numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvai, turintys skirtingas materialines sąlygas, gaunantys skirtingus uždarbius, skiria skirtingas lėšas vaikams išlaikyti. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. Išlaikymas taip pat priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi atskirai, nesusitarė dėl savo nepilnamečių vaikų išlaikymo įstatymo nustatyta tvarka. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas.
Dažniausiai išlaikymas vaikui yra priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bet įstatymas numato ir kitas išlaikymo priteisimo formas: išlaikymas gali būti priteistas konkrečia pinigų suma, vaikui gali būti priteistas tam tikras turtas. Vykstant skyrybų teismo procesui teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą.

(Tęsinys kitame numeryje)

Skaityti 668 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Lapkritis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje