Savireklama

Kad šulinio vanduo būtų švarus Pirmo puslapio

  • %AM, %25 %330 %2018 %06:%Lie

 

Vanduo yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo elementų. Organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti svarbu kasdien gauti pakankamą geriamojo vandens kiekį, tačiau užterštas vanduo gali tapti sunkių ligų priežastimi. Dažniausiai yra užteršiamas šulinio vanduo.
Dėl netinkamai įrengto šulinio ir netinkamos jo eksploatacijos šulinio vanduo gali būti teršiamas paviršiniu vandeniu. Šulinio vandens kokybė tiesiogiai priklauso nuo sodyboje vykdomos ūkinės veiklos, šulinio vietos sklype. Žinotina, kad tvartas, tualetas, tręšiami daržai, šiltnamiai, sąvartynai ir kiti taršos židiniai turi būti žemiau negu šulinys ir toliau nuo jo. Lietuvoje yra reglamentuojami privalomi minimalūs atstumai nuo šachtinio šulinio iki sodybos pastatų: gyvenamojo namo – 5 m, namų ūkio pastato – 5 m, garažo – 10 m, šiltnamio – 10 m, tvarto – 15 m, nuotekų kaupimo rezervuaro, lauko tualeto – 15 m, mėšlidės, kompostavimo aikštelės – 20 m.
Siekiant išvengti šulinio vandens taršos, būtina laikytis šulinio įrengimo reikalavimų. Būsimo šachtinio šulinio vietą rekomenduojama aptarti su inžinieriumi hidrogeologu. Šachtinis šulinys turėtų būti įrengtas taip, kad į jį nepatektų kritulių, nesikauptų paviršinis vanduo ar sniegas. Jis turi būti dengtas stogeliu arba dangčiu ir turėti ventiliacijos angą, mechaninę arba elektrinę vandens pakėlimo įrangą.
20 m spinduliu apie šulinį draudžiama šiukšlinti, plauti automobilius, girdyti gyvulius, plauti ir skalauti skalbinius, vykdyti kitą veiklą, kuri gali būti vandens užteršimo priežastis. Šią zoną geriausiai užsėti daugiametėmis žolėmis ar užsodinti dekoratyviniais krūmais.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ reikalavimais, šuliniai turi būti valomi, remontuojami. Prieš valant šulinį, išpumpuojamas ar išsemiamas vanduo, išvalomas dugnas, nuvalomos rentinio sienelės, jeigu reikia, suremontuojamos. Išvalyti šuliniai dezinfekuojami pagal epidemiologines reikmes (kai vandens mikrobiologiniai rodikliai neatitinka saugos ir kokybės reikalavimų) ir profilaktiškai – esant užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, plintančių per vandenį, rizikai, įrengus naują šulinį.
Atliekant dezinfekciją, sienelės gausiai išpurškiamos 5 proc. chlorkalkių tirpalu (500 g chlorkalkių 10 l vandens) arba 3 proc. kalcio hipochlorito tirpalu. Kai šulinys prisipildo vandens, vanduo turi būti dezinfekuojamas. Šulinio dezinfekcijai reikalingas aktyviojo chloro kiekis yra 100–150 mg/l arba 100–150 g/m³ vandens. Šulinio dezinfekcijai galima naudoti ne tik chloro preparatų (chlorkalkių, kalcio hipochlorito) miltelius, bet ir skystus preparatus (pavyzdžiui, natrio hipochlorito koncentratą), izocianuratų tabletes (su veikliąja medžiaga – izocianurinės rūgšties natrio druska). Šie preparatai, medžiagos dozuojamos pagal gamintojų pateiktas instrukcijas. Atlikus dezinfekciją, šulinio vanduo išsemiamas.
Atliekant šulinių vandens saugos ir kokybės tyrimus, turi būti nustatytas bent žarninių lazdelių skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), žarninių enterokokų skaičius (mikroorganizmų skaičius 100 ml), nitratų, nitritų, amoniako kiekis, permanganato indeksas, savitasis elektrinis laidis.
Mikrobiologinė ir cheminė tarša geriamajame vandenyje yra pavojinga žmonių, ypač kūdikių, sveikatai. Nitratais ir nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos iš vandens nepašalinamos nei virinant, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais. Sveikatai labiausiai pavojingi yra nitritai, kadangi jie iš virškinimo trakto patenka į kraują ir jungiasi su hemoglobinu versdami jį methemoglobinu (HbOH). Dėl to hemoglobinas neperneša deguonies. Jautriausi methemoglobino toksiniam poveikiui yra kūdikiai iki 3 mėnesių amžiaus dėl fermentinių sistemų nesubrendimo.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus specialistai Kretingos rajone 2014 m. organizavo 83, 2015 m. – 102, 2016 m. – 94, 2017 m. – 100 šachtinių šulinių vandens cheminių tyrimų azoto grupės junginių (nitritų ir nitratų) kiekiui nustatyti. Atlikus tyrimus nustatyta, kad nitratų ir nitritų kiekiai 2014 m. – 10, 2015 m. – 21, 2016 m. – 20, 2017 m. – 14 šulinių vandenyje viršijo Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nustatytas ribines vertes. Kai kurių šulinių vandenyje nitratų koncentracija viršijo ribines vertes 3,3 kartus, nitritų – 4,8 kartus. Nėščiųjų ir kūdikių iki 6 mėn. maistui skirtame vandenyje leidžiama nitratų norma – iki 50 mg/l, nitritų – iki 0,5 mg/l.
Nustačius, kad šulinio vanduo pagal cheminius ar mikrobiologinius rodiklius neatitinka nustatytų reikalavimų, jo naudoti maistui negalima. Tokiu atveju turi būti naudojamas atvežtinis vandentiekio vanduo, kitų šulinių vanduo, kurio kokybė ištirta ir yra gera, arba fasuotas prekybos tinkluose parduodamas geriamasis vanduo.
Ar vanduo saugus ir tinkamas vartoti, galima sužinoti tik ištyrus jį laboratorijoje. Visi šachtinių šulinių vandens vartotojai jį gali išsitirti patys kreipdamiesi į tokius tyrimus atliekančias akredituotas laboratorijas.

Rolandas MARTINKUS
NVSC Klaipėdos departamento
Kretingos skyriaus vyriausiasis specialistas

 

Skaityti 292 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugpjūtis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke