Kelyje partrenkti gyvūnai – kieno rūpestis? Pirmo puslapio

  • %AM, %24 %261 %2018 %05:%Spa
Kad partrenkti smulkūs gyvūnai nuo kelio būtų surinkti turi pasirūpinti seniūnijos. / Aisto Mendeikos nuotr. Kad partrenkti smulkūs gyvūnai nuo kelio būtų surinkti turi pasirūpinti seniūnijos. / Aisto Mendeikos nuotr.

Laima STONKUVIENĖ
Ant važiuojamosios kelio dalies tįsantis partrenktas gyvūnas kelia ne tik gailestį ir šleikštulį, bet ir gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Tokį teiginį redakcijai išsakiusius skaitytojus domina, kas turėtų pašalinti su transporto priemone susidūrusius ne tik laukinius, bet ir naminius gyvūnus.
„Ne tik šiuo metu, bet ir vasarą kelyje akis badė partrenkti ir likimo valiai palikti gyvūnai. Ant važiuojamosios kelio dalies prie Kretingos technologijos ir verslo mokyklos vos ne savaitę pragulėjo šuns gaišena, pakeliui į Karteną – numuštas barsukas. Partrenktą didesnį laukinį gyvūną – briedį, stirną – privalo paimti medžiotojai, o kas atsako už negyvų smulkių laukinių ar naminių gyvūnų pašalinimą nuo kelio? Juk, kad ir būdamas pilietiškas, rasto negyvo gyvūno tiesiog nepaimsi ir neišmesi bet kur. Kam apie negyvą padarą reikia pranešti, kur kreiptis? Kelis kartus bandėme tai padaryti, tačiau ir komunalininkai, ir gamtosaugininkai sakė, jog kelyje partrenkti gyvūnai yra ne jų rūpestis. Tai kieno?“ – norėtų žinoti skaitytojai.

Pasirūpins seniūnija ir medžiotojai
Kretingos rajono savivaldybės atstovė ryšiams su visuomene Gintarė Benaitytė paaiškino, kad apie partrenktą smulkų gyvūną reikia pranešti vietovės, kurioje jis yra, seniūnijai. „Pirmiausiai reikia skambinti į seniūniją, jeigu nežinoma, kokiai seniūnijai vietovė priklauso – į Savivaldybę. Seniūnija, vadovaudamasi sutartimi, kurią Savivaldybė yra sudariusi su gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, kreipiasi į ją, kad negyvas gyvūnas nuo kelio būtų paimtas“, – teigė G. Benaitytė.
Partrenkus didesnį žvėrį – stirną, šerną ir kt. – būtina apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112, kviesti policiją. „Apie sužeistus arba nugaišusius medžiojamuosius žvėris pareigūnai iš karto informuoja medžiotojų klubą ar būrelį, per kurio plotus eina kelias, kuriame įvyko susidūrimas, arba Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kretingos skyrių, – „Švyturiui“ sakė Skyriaus medžioklės žuvininkas Alfonsas Zaliapūgas. – Numušti laukiniai gyvūnai yra medžioklės plotų naudotojų nuosavybė, pagal Medžioklės taisykles būtent medžiotojų būreliams ir priklauso pasiimti žuvusius žvėris. Jeigu gyvūno mėsa dar tinkama naudoti maistui, ji ir gali būti sunaudota pagal paskirtį, jeigu ne – pagal nustatytą tvarką nugaišęs gyvūnas utilizuojamas. Dažniausiai taip ir būna“.
Pasak A. Zaliapūgos, apie gyvūnus, kurie partrenkiami ne medžioklės plotuose, draugija nežino, kiek apskritai gyvūnų rajono keliuose per metus žūsta, statistikos neveda.

Susidūrimų daugėja
Tokius skaičius išvardijo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vedėjas Ričardas Kašėta. „Atvejų, kai transporto priemonės susiduria su gyvūnais, daugėja. 2016 metais tokių atvejų rajone buvo 82: eismo įvykių metu žuvo 7 briedžiai, 3 šernai, 62 stirnos, 3 barsukai, 4 lapės, 2 kiškiai, 1 elnias. Pernai kelyje numušta vos ne dukart tiek – 119 gyvūnų: 8 briedžiai, 12 šernų, 75 stirnos, 7 barsukai, 4 lapės, 2 kiškiai, 3 mangutai, 2 elniai, 3 kiaunės ir 3 šeškai. Šiais metais pagal gautus pranešimus gali būti, kad žuvusių gyvūnų bus mažiau, nors prasideda tamsusis metų laikas – kuo sunkesnės eismo sąlygos, tuo tokių atvejų daugiau“.
R. Kašėtos žodžiais, vadovaujantis minėta statistika galima daryti išvadą, kad gyvūnų rajone yra pakankamai, jų tikrai nemažėja.
Draudikų duomenimis, Lietuvoje kasmet įvyksta apie 2500–3000 eismo įvykių, kai susikerta transporto priemonių ir laukinių gyvūnų keliai, per savaitę – vidutiniškai dešimt avarijų, kurias sukelia į kelią išbėgę gyvūnai. Vienas juodžiausių laikotarpių eismo dalyviams būna spalį, nes tada žvėrių migracijos sezonas pasiekia piką. Daugiausia susidūrimų su gyvūnais keliuose įvyksta žiemą nuo 7 iki 8 val. ir nuo 16 iki 21 val., pavasarį – nuo 5 iki 7 val. ir nuo 19 iki 24 val., vasarą – nuo 21 iki 2 val., rudenį – nuo 6 iki 7 val. ir nuo 17 iki 23 val.
Gamtininkų duomenimis, daugiausia Lietuvos keliuose žūsta stirnų, lapių, mangutų ir kiškių. Susidūrimai su briedžiais retesni, nes tai atsargesni gyvūnai, tačiau patiriami nuostoliai – didžiausi.

Skaityti 991 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Rugpjūtis 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje