Savireklama

Toks pavasaris ūkininkams kelia nerimą Pirmo puslapio

  • 17 gegužės 02, Antradienis 20:06

Andrius JUŠKEVIČIUS

Šaltas pavasaris, primenantis nesibaigiantį vėlyvą rudenį, daug rūpesčių kelia ūkininkams. Kaimo žmones teko girdėti kalbant, kad panašus žvarbus pavasaris buvo gal prieš ketvirtį amžiaus. Vakarų Europoje, kurios vaizdus galime pamatyti per televiziją, jau nužydėjo daugelis medžių, o Moldovą, Lenkijos bei Ukrainos dalį neseniai nuklojo storiausias sniego sluoksnis. Pas mus kol kas naktimis dar kanda šalnos, o sinoptikai prieštaringai prognozuoja šilumą ir tikrą pavasarį.
Apie šių metų pavasarį ir jo keliamą nerimą kalbėjomės su Kartenoje gyvenančiu ūkininku Gintaru Žiobaku.
- Nėra ką sakyti – toks oras tikrai kirs per mūsų derlių, nes kol kas niekas neauga, augalai vegetuoja. Aš pats daugiausia sėju grūdines kultūras, žirnius, rapsą. Tokį pasirinkimą patvirtino jau ne vienerių metų patirtis, sėti ir parduoti šias kultūras šiaip jau apsimoka. Suprantama, metai metams nelygu, būna blogiau, būna geriau, bet galų gale išvedi vidurkį ir gali įvertinti.
- Tai kaip vertinate praėjusių metų rezultatus? Juk ir 2016-aisiais tikra vasara tęsėsi gal porą savaičių?
- Taip, vasara buvo vėsoka, o per rugiapjūtę dar lietūs viską sugadino. Javai buvo išguldyti, nukentėjo grūdinių kultūrų kokybė, rezultatas – tai atsiliepė sumažintai supirkimo kainai. Vargo turėjome daug, o naudos – pastebimai mažiau.
- Ar draudžiate pasėlius? Gal draudimas kompensuoja patirtus nuostolius?
- Ne, nesidraudžiu. Kiek žinau, ir aplinkui dirbantys ūkininkai nesidraudžia.
- O kodėl?
- Žemės ūkio draudimą savo rankose turi vienintelė draudimo kompanija, kuri kaip nori, taip ir diktuoja draudimo sąlygas, matyt, naudojasi monopolio teise. O jos draudimo sąlygos mums visai nepalankios. Nuo šalnų draudimo nėra, jeigu nori apdrausti rapsus, būtinai reikia drausti ir kviečius. O jei man to nereikia? Bet sąlygų nepakeisi, o toks draudimas mums nenaudingas. Be to, jeigu gauni išmoką, kitais metais draudimas bus vos ne keliskart brangesnis. Štai, paskutinį kartą norėjau apdrausti žieminius rapsus, tai man siūlė draudimą tik kartu draudžiant visas žiemines ir vasarines kultūras. Dabar, jau pavasarį, norėjau draustis nuo šalnų, pasirodė – nėra tokio draudimo, tik nuo krušos padarinių ir panašios stichijos. Nežinau, kodėl tokia tvarka draudimo srityje, bet mums ji nepalanki: arba draudiesi toje kompanijoje, arba niekur.
- Tai tokia padėtis – vien godos ir jokios paguodos?
- Na, taip nėra. Reikia žiūrėti ir planuoti bent dvejus metus į ateitį, juk geresni laikai ar palankesnė padėtis vis tiek ateis. Aš vadovaujuosi principu – pakelk galvą ir žiūrėk į priekį, o ne sielvartauk dėl praeities. Kas buvo – buvo, pamiršk ir nesidairyk atgal. Juk ūkininkai šimtu procentų priklauso nuo gamtos. Kitos profesijos ar užsiėmimo nėra, kad viską nulemtų gamta. Mes pavasarį kišame pinigus, ir nemažus pinigus, į būsimą derlių, tačiau visai neaišku, ar aš tuos pinigus pjausiu, ar nepjausiu. O gal nuostoliai mane papjaus...
- Kaip pasikeitė ūkininkų padėtis Lietuvai įvedus eurą? Žmonės vienodai kalba, kad kas parduotuvėse kainavo litą, dabar – eurą.
- Sunkiausia - samdyti žmones. Su darbo užmokesčiu samdomiems žmonėms gaunasi tokia aritmetika, kad visai neapsimoka. Kita vertus, kaimuose jaunimo visai nėra, ką samdyti? Mažas pavyzdys: visi žino, kokios akmenuotos mūsų rajono dirvos, kasmet reikia rinkti akmenis. O kur ir kaip rasti žmonių, kuriuos būtų galima dienai ar dviem pasamdyti akmenis rinkti? Niekam neįdomu, neprisikviesi, neina, nors ir pažadi visai padorų atlygį. Gerai, kad yra šeima, tai dirbame visi kartu. Ūkininkavimo sąnaudos padidėjo baisiai. Detalės technikai pabrango kažkiek kartų, net ne procentų, o grūdų supirkimo kainos, palyginti su kainomis litais, net sumažėjo! Pernai grūdus pardaviau vidutiniškai po 140 eurų už toną, o litais kaina už maistinius grūdus būdavo po 650-660 litų (apie 188 eurus). Juk akivaizdi nelygybė.
- Ar turite kokio laisvalaikio ar apskritai galimybės pailsėti per pavasarinį darbymetį?
- (pašnekovas juokiasi). Aš juokauju, kad geriausia būti mokytoju vasarą, o ūkininku - žiemą. Tada būtų amžinos atostogos. Mes paatostogaujame tik žiemą, leidžiame sau kur nors išvykti, ką pamatyti. Tačiau ir žiemą darbų netrūksta, reikia rūpintis technikos remontu. O šiuo metu – ką jūs! Dar atsiranda žmonių, sakančių, kad ūkininkai mažai dirba. Tegu pabando paskaičiuoti darbo valandas per metus, įdomi gautųsi aritmetika. Mes darbo valandų net neskaičiuojame pavasarį, vasarą ir didžiąją rudens dalį, kiek reikia, tiek ir ariame. Kol technika išlaiko...

Skaityti 259 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Birželis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Mes Facebooke