Savireklama

Žiemos sodo bananus valgytų kasdien Pirmo puslapio

  • 17 gegužės 12, Penktadienis 19:25

Laima STONKUVIENĖ

Taip tvirtino M. Daujoto pagrindinės mokyklos ekologų būrelio „Žaliuoju taku“ nariai, kartu su vadove Julija Šližiene apsilankę Žiemos sode. Čia atėjo ne tik, kaip daugelis sodo lankytojų, pasigrožėti sunokusiais bananais, bet ir norėdami įsitikinti, ar jie tikrai skiriasi nuo pirktinių.
Kad taip būtent ir yra, patvirtino muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė. Nuskynusi nuo kekės keletą sunokusių bananų, supjaustė juos gabaliukais ir pasiūlė palyginti su pačių moksleivių atsineštais parduotuvėje pirktais vaisiais. Po degustacijos visi vieningai tvirtino, jog Žiemos sodo bananų ir skonis, ir spalva, ir net kvapas – kitoks. „Pirktiniai neturi jokio kvapo, o štai šie bananai tikrai kvepia, ir yra saldesni“, – kalbėjo moksleiviai.
Jiems smalsu buvo sužinoti, kodėl bananas yra ne medis, kaip daugelis mano, o žolė, ar galima šių vaisių užsiauginti namuose. „Tokius bananus mielai valgytume kasdien“, – atviravo vaikai.
J. Tertelienė Dvaro parko bičiuliams papasakojo, kad bananai yra daugiamečiai žoliniai banani¬nių šeimos augalai. Žoliniai todėl, kad jų stiebas nesumedėję. Šei¬moje priskaičiuojama per 70 skirtingų rūšių. Tarp jų – ir paprastasis (indiška¬sis) bananas), ku¬riam švedų gamtininkas Karlas Linė¬jus, iš Romos istoriko Plinijaus darbų sužinojęs, kad vienas žymus indų iš-minčius maitinosi tik bananais, sutei¬kė kiek neįprastą „išminčiaus vaisių” vardą. Šiai bananų rūšiai priskiriamas ir aukščiausios pasaulio žolės titulas (augalai užauga net iki 10-16 metrų). O kiniškasis bananas, – smulkiais la¬pais ir mažais vaisiais, – dar vadina¬mas karlikiniu, mūsų dienomis daugiausia auginamas Kanarų ir Bermudų salynuose, užauga vos 60 cm. Krakmolą kaupiančių mais¬tinių bananų grupei priskiriamas rojaus bananas, beje, jo vaisiai valgomi tik kepti ar virti, nes ne¬turi kitiems bananams būdingo saldaus skonio, mat jų minkštime susikaupia per 60 proc. krakmolo ir vos 1 proc. cukrų.
Išskirti¬nę grupę sudaro pluoštiniai arba tekstiliniai bananai, Filipinuose vadina¬mi abaka. Jų pluoštas, pavadintas Manilos kanapėmis, naudojamas tvirtiems, patvariems, vandenyje neskęstantiems ir beveik nepūvantiems jūreivių pamėg¬tiems lynams gaminti. Yra ir abisininiai bananai – tai išskirtinai dekoratyvūs bananai su nevalgomais vaisiais.
Biologiniu požiūriu bananai yra la¬bai įdomūs augalai. Jų trumpas, sto¬ras ir tvirtas stiebas (šakniastiebis) yra po žeme. Iš jo į paviršių iškyla dideli (iki 4 m ilgio ir 90 cm pločio) stambio¬mis gyslomis išvagoti lapai, kurių spirališki lapamakščiai, apgaubdami vie¬nas kitą, suformuoja daugiasluoksnį vamzdelį ir sudaro „tariamąjį” tvirtą stie¬bą. Iš jo išauga ir jauni lapai, ir daugia¬aukštę kekę primenantis žiedynas. Įvairiau¬sių formų bananų (cilindro, riesti kaip rageliai ar pirštiški) 10-20 cm ilgo ir 3-4 cm skersmens vaisiai suburti į ke¬kes, augintojų vadinamas plaštakomis, o atskiri vaisiai vadinami pirštais. Vie¬noje kekėje gali būti per 200-300 ba¬nanų. Kekės svoris priklauso nuo ba¬nanų rūšies ar veislės ir auginimo są¬lygų ir gali siekti 10-30, o kai kada ir 60 kg! Vieno banano vaisiaus svoris – 70-110 g, valgomos dalies jame bū¬na 60-70 proc.

Skaityti 190 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Liepa 2017
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Mes Facebooke