Savireklama

Šventosios uosto ateitis - miglota Pirmo puslapio

  • %AM, %02 %373 %2017 %07:%Rugp

Kęstutis GABŠYS

Praėjusį penktadienį susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir viceministras Artūras Bogdanovas kalbėjo, kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas, ką valstybė darys su nenaudojamu Šventosios uostu. Kad uostas galėtų priimti laivus, būtina papildomai investuoti 70 milijonų eurų. Ministerija norėtų, kad Šventojoje veiktų mažuosius žvejybos laivus, jachtas galintis aptarnauti uostas, tačiau kitos valstybės institucijos nėra linkusios skirti pinigų ekonomiškai nenaudingam ir niekada neatsipirksiančiam projektui.
2010-2011 metais Šventosios uostą valdanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija primityviomis priemonėmis bandė atkurti uostą. Už maždaug 4 milijonus litų buvo išgilintas įplaukos kanalas, pastatytos pontoninės krantinės. Gamta pasityčiojo iš uostininkų ir, praėjus kelioms dienoms po iškilmingo uostelio atidarymo, įplaukos kanalą užnešė smėliu. Uostelyje kuriam laikui įstrigo ten spėję įplaukti didesnės grimzlės laivai.
Norint išvengti panašios problemos Šventosios uoste būtina pastatyti molus, įrengti kitą infrastruktūrą, iki šešių metrų pagilinti įplaukimo kanalą. Tokie darbai mokesčių mokėtojams kainuotų apie 70 milijonų eurų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtoje galimybių studijoje teigiama, kad šios investicijos niekada neatsipirktų, o pats uostelis būtų ekonomiškai nerentabilus.
Nors Vyriausybė savo veiklos programoje įsipareigojo atkurti Šventosios uostą, tačiau valstybės institucijos nesutaria dėl uosto paskirties bei jo atkūrimo darbų finansavimo šaltinio. Šiuo metu Šventosios uosto likimą sprendžia tarpinstitucinė darbo grupė, kuriai vadovauja žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas. Jis žiniasklaidai teigė, kad Šventosios uosto likimas turi paaiškėti iki šių metų pabaigos, tačiau diskusijose dėl ateities vyrauja pesimistinės nuotaikos. „Kadangi Šventosios uosto atkūrimas yra ekonomiškai nerentabilus projektas, Finansų ministerija nesutinka jo atkūrimo finansuoti iš Valstybės investicijų programos lėšų. Pinigų uostui gaivinti nenori skirti nei Susisiekimo ministerija, nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, – situaciją komentavo viceministras.
Ministras B. Markauskas teigė, kad ministerija norėtų, jog Šventojoje uostelis būtų atkurtas ir jame galėtų švartuotis ir sugautą laimikį išsikrauti priekrantėje žvejojantys mažieji laivai. Šiandien mažieji žvejybos laivai, tokių vietų stokoja. Tačiau jis griežtai nesutinka, kad Šventosios uosto atkūrimo darbai būtų finansuojami tik iš Žemės ūkio ministerijos lėšų. „Kraštutiniu atveju, jei valstybė neras reikiamų lėšų, svarstysime Viešosios ir privačiosios partnerystės galimybę“, – svarstė B. Markauskas. Toks finansavimo modelis leistų valstybei iš karto neskirti visų uostui atkūrti reikalingų lėšų, o jas išdėstyti dalimis. Tačiau tai dar labiau padidintų projekto įgyvendinimo kainą.

Skaityti 474 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke