Savireklama

Švediškas stalas mokyklose: vizijos ir realybė Pirmo puslapio

  • %PM, %08 %695 %2017 %15:%Rugs

Andrius JUŠKEVIČIUS

Švietimo ir mokslo ministerija, pasigavusi prieš kelerius metus Kauno rajono mokyklose vykusį eksperimentą, rimtai galvoja šalies mokyklų mokinius pradėti maitinti švediško stalo principu. Ar tai įmanoma padaryti artimiausiais metais, kokie pokyčiai mokinių maitinimo sistemoje neišvengiamai turėtų įvykti, - šiandien pedagogai tik trauko pečiais.

Eksperimentas mokiniams patiko
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr. specialistė Žydra Narbutienė pasakojo, kad pirmasis nedidelis švediško stalo bandymas įvyko prieš kelerius metus po apsilankymo Švedijoje. Švediško stalo, skirto moksleiviams, bandymas tada vyko keliose mokyklose ir truko savaitę. Vaikams tai buvusi įdomi ir patraukli atrakcija, susilaukė didelio dėmesio. Pastebėta, kad mokiniams pasirenkant ir valgant jiems patinkantį maistą pastebimai sumažėjo maisto atliekų.
Tačiau, pastebėjo Ž. Narbutienė, tarp Lietuvos ir Švedijos mokyklų yra vienas esminis skirtumas: Skandinavijos šalyje visi moksleiviai mokyklose maitinami nemokamai, o bent jau Kauno rajone nemokamą maitinimą gauna apie 17 proc. moksleivių.
Po švietimo ir mokslo ministrės bei sveikatos apsaugos ministro apsilankymo Kauno rajone nuspręsta tokį eksperimentą tęsti, pirmiausiai jį taikant socialiai remtiniems vaikams.
Ž. Narbutienė sutiko, kad apskritai platesnis švediško stalo taikymas šalies mokyklose kol kas būtų problemiškas. Ji teigė, kad daugumoje Kauno rajono mokyklų yra visiškai atnaujinta valgyklų įranga, mokinių maitinimo reikalais rūpinasi savivaldybė, tik nedaugelyje švietimo įstaigų maitinimas atiduotas privačioms bendrovėms. Be to, nedaugelis mokyklų gali pasigirti didelėmis valgyklomis, kuriose vienu metu galėtų maitintis bent pora šimtų žmonių. O nemažai mokyklų turi ir daugiau mokinių. Kaip visiems sutilpti į nedideles valgyklas – neaišku.
Pašnekovės teigimu, švediško stalo principas padėtų puoselėti sveikesnės mitybos įgūdžius, ugdytų mitybos kultūrą. Jos matyti vaizdai Švedijos mokyklose tikrai stebino: mokiniams valgant nebūdavo jokios grūsties, lenktyniavimo ar konkurencijos, stumdymosi ir panašiai. Taigi, ir mums jau būtų laikas perimti gerąsias labiau pažengusių šalių tradicijas.

Ką gali trys darbuotojos
Kita kalbinta pašnekovė – Kartenos mokyklos-daugiafunkcinio centro direktorė Laima Mačernienė, - buvo taip pat sužavėta Švedijos pavyzdžiu. Beveik prieš du dešimtmečius su švietimo darbuotojų delegacija lankydama šios šalies mokyklas ji stebėjosi mokinių maitinimo sistema.
Pasak L. Mačernienės, stebino nemokamas visų moksleivių maitinimas, tvarka ir organizuotumas. „Mačiau, kad mokyklose atskiras maitinimo zonos yra mokiniams ir mokytojams. Tada stebino, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai patys gali rinktis valgius iš kelių paruoštų patiekalų, kad visiems pakanka pietums paruoštų valgių“, - kalbėjo L. Mačernienė.
Jos nuomone, gimnazijose, pagrindinėse mokyklose nauja tvarka prigytų greitai, nes jose pakankamai daug vyresnių klasių moksleivių. Reikia tikėtis, kad vyresnio amžiaus mokiniai turi pakankamų įgūdžių tinkamai elgtis prie stalo, nesistumdyti dėl patikusio kąsnio, tačiau pradinokus, gal ir 5 – 7 klasių mokinius dar turėtų aptarnauti valgyklos darbuotojai. O iš kur jų papildomai paimti?
Direktorė sakė, kad jau ir dabar moksleivių maitinimą galima apibūdinti kaip pusiau švedišką. Juk mokinys pats pasirenka patiekalą, išsirenka sau mieliausią iš kelių skirtingų garnyrų, gali rinktis ir daržoves. Jos nuomone, sunku įsivaizduoti, kaip galėtų savimi pasirūpinti 7-12 metų vaikai.
Be to, tokioje mokykloje kaip Kartenos, valgykloje dirba tik trys darbuotojos. Kalbant su jomis paaiškėjo, kad jos į darbą atvyksta jau 6 valandą ryto, nes būtina paruošti pirmuosius patiekalus darželinukams. O ir paskui tik spėk suktis, nes joms trims tenka aptarnauti 200 žmonių. Jeigu švediškam stalui aptarnauti reikėtų papildomų žmonių, neišvengiamai didėtų bendri maitinimo kaštai.

Švediškam stalui – visa valanda
Švietimo ministerijos atstovai žiniasklaidoje aiškino, kad ugdant naują valgymo kultūrą neišvengiamai tektų ilginti mokinių pietums skirtą pertrauką. Ji galėtų trukti net valandą, vietoje dabartinių 20 ar 25 minučių.
Tačiau Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė teigė, kad ji sunkiai įsivaizduoja, kaip ir per tą valandą būtų galima pamaitinti gimnazijoje besimokančius 350 mokinių, kai valgykloje vienu metu sutelpa daugiausia 50-60 žmonių. Šiuo metu visiškai neaišku, kaip įvertinti nuo švediško stalo pasirinkto valgio kainą, kaip apskaičiuoti, kaip planuoti maisto poreikius ir panašiai. Net šioje srityje klausimų kol kas daugiau, nei atsakymų.
Kretingos Simono Daukanto progimnazijos direktorė Sigita Jonaitienė taip pat guodėsi, kad pirmąją naujųjų mokslų savaitę su įprastu valgymu dar liko neišspręstų klausimų, o kaip galėtų atrodyti švediško stalo principas - ji net neįsivaizduojanti. Progimnazijoje mokosi 300 mokinių, valgyklos patalpos nedidelės, kaip visus sutalpinti?
Be to, kalbinti pašnekovai atkreipė dėmesį ir į pietums skirtos pertraukos trukmę. Jeigu ji tęstųsi valandą, pasislinktų ne tik viso mokymo proceso eiga, bet pasikeistų ir kiti dalykai. Būtų neišvengiami pokyčiai ir mokyklinio bei viešojo transporto organizavime. Per daugelį dešimtmečių tėvai taip pat įpratę prie nusistovėjusio grafiko, įpratę planuoti laiką, kada vaikus pasiimti ar sutikti. Jeigu keistųsi paskutiniųjų pamokų pabaigos laikas, savivaldybė turėtų peržiūrėti ir keisti ne vieno viešojo transporto maršruto grafikus. Juk negali būti, kad sotus vaikas nebeturėtų galimybės parvažiuoti namo įprastu autobusu, prasilenkusiu su švediško stalo meniu.

Skaityti 492 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke