Savireklama

Aukcionas – pagalys investuotojo ratuose Pirmo puslapio

  • %PM, %19 %746 %2017 %16:%Rugs

Aistas MENDEIKA

Kretingos rajono savivaldybei niekaip nepavyksta prisišaukti solidaus verslininko, galinčio investuoti į verslo plėtrą, kurti naujas darbo vietas, padidinti biudžeto pajamas. Ir ne tik todėl, kad kokių nors fabrikėlių atsiradimas nepatinka gyventojams dėl esą galimo aplinkos teršimo, pavojaus sveikatai ar keliamo triukšmo. Viena iš nesėkmės priežasčių yra ta, kad parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę savivaldybės neturi visiškai jokios įtakos.
Neseniai rajone buvo pasirodę investuotojai, ketinę savo lėšas investuoti į alyvos perdirbimo įmonės statybą. Jų piniginė buvo pakankamai stora ir Kretingoje būtų atgulęs ne vienas milijonas eurų. Šių metų pavasarį investuotojai savo planus pristatė Savivaldybės tarybai, kuri jiems neprieštaravo. Tarybos nariai vieni kitus tikino, jog reikia ne tik pritarti investuoti lėšas rajone ketinantiems verslininkams, bet ir jiems padėti.
Deja, realiai pagalba gali būti ne itin didelė. Savivaldybės tarybos sprendimu, tokios naujos įmonės gali būti atleidžiamos nuo kai kurių mokesčių arba pastarieji sumažinami. Taip pat savivaldybė gali patarti, pasiūlyti kokį nors suformuotą valstybinės žemės sklypą, tačiau kaip seksis jį įsigyti – jau pačių investuotojų reikalas.
Pasak Kretingos rajono savivaldybės mero Juozo Mažeikos, apmaudu, jog iki šiol savivaldybės nėra savo valdomų žemių tikros šeimininkės. Taip yra ne tik Kretingos rajone, bet ir kitose savivaldybėse. Tvarkytis savo teritorijose lyg ir galima kaip šeimininkams, tačiau esminius reikalus vis dėlto tvarko kitos institucijos.
Minėti alyvos perdirbimo įmonę Kretingoje ketinę statyti verslininkai, susidūrę su tokio „dalinio gaspadoriškumo“ pasekmėmis netruko atsukti nugarą Kretingai ir išsikraustyti į kitą rajoną, kur, atrodo, jų verslo plėtrai sąlygos buvo palankesnės. Dėl to viešoje erdvėje kaltinti patys kretingiškiai, esą jie išguję verslininkus. Mat daug kas nuogąstavęs, jog gamykla terš aplinką, pablogės gyvenimo sąlygos netoliese gyvenantiems kretingiškiams. Kitaip tariant, verslininkai planavę daryti biznį kenkdami miesto gyventojų sveikatai.
Vadinasi, verslininkų aiškinimai ir Tarybos nariams, ir tuo pačiu visuomenei apie šiuolaikinių technologijų galimybes apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą tos pačios visuomenės nepasiekė. Dar daugiau, užteko tik kelių, palyginti su visų Kretingos gyventojų skaičiumi, nuomonių išsakymo, kad tokia įmonė nereikalinga, ir verslininkai pabėgo.
Vis dėlto yra ir kita priežastis, kodėl rajonas prarado dar vieną potencialų investuotoją. Tai – žemės sklypo įsigijimo problema. Minėti verslininkai buvo išsirinkę labiausiai jų planams įgyvendinti tinkantį sklypą Briedžių gatvėje. Tačiau įvykusio aukciono rezultatai juos nuvylė – sklypas atiteko kitam pirkėjui, pasiūliusiam didesnę kainą.
Suprantama, galbūt ir kitas verslininkas įsigytame sklype ką nors statys, vystys, tačiau šiandien neaišku nei ką, nei kada.
Valstybinės žemės pardavimo ar nuomos aukcionų procedūras vykdyti pradeda Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Pasak tarnybos Kretingos skyriaus vedėjo Daliaus Vitkaus, pirmiausia savivaldybės administracija suformuoja sklypą. Po to NŽT jį pateikia Valstybinės žemės fondui, kuris rengia aukcioną. Pastarasis vyksta elektroninėje erdvėje ir jame dalyvauti gali kiekvienas norintis, nesvarbu, fizinis ar juridinis asmuo. Aukcioną laimi ir numatytą sklypą įsigyja tas dalyvis, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Ir nesvarbu, kas jis toks ar ką ketina su sklypu daryti. Apie tai niekas nė nepaklausia. Svarbiausia, kad naujasis sklypo šeimininkas laiku sumokėtų pinigus. Jei tai nepadaroma, sutartis nepasirašoma ir per 60 dienų skelbiamas kitas aukcionas.
Suprantama, kiekvienas investuoti savo pinigus planuojantis verslininkas, ypač iš užsienio, iš anksto pasistengia išsiaiškinti sėkmingo verslo galimybes ir užsitikrinti, kad jo planams tikrai lemta būti sėkmingai įgyvendintiems. Todėl susidūręs su kokiomis nors problemomis jis paprasčiausiai arba atsisako savo ketinimo, arba jam įgyvendinti paieško kitos vietos, kur sąlygos palankesnės.
Kita vertus, anot NŽT Kretingos skyriaus vedėjo D. Vitkaus, dabar veikianti aukcionų sistema yra teisinga, nes užtikrina visiems jų dalyviams vienodas sąlygas. „Vargu ar būtų teisingiau, jei aukcionams kokią nors įtaką galėtų daryti savivaldybės, kad būtų atsižvelgiama į jų pageidavimus ar siūlymus“, – savo nuomonę išsakė vedėjas.
Akivaizdu, kad tokia valstybinės žemės naudojimo sistema netenkina savivaldybių, kurios stengiasi į savo kiemą pakviesti potencialius investuotojus. Mero J. Mažeikos teigimu, ne tik Kretingos, bet ir kitos savivaldybės kovoja dėl to, kad galėtų savo teritorijose būti tikros šeimininkės ir pačios spręsti dėl verslo plėtrai skirtų žemės sklypų panaudojimo.

Skaityti 233 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Spalis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Mes Facebooke