Savireklama

Melioravimo įrenginių likimas kaitina aistras Pirmo puslapio

  • %PM, %22 %636 %2017 %14:%Rugs

Andrius JUŠKEVIČIUS

Žiniasklaidoje nuskambėjusi žinia apie valstybės norą ūkininkams perduoti rūpestį šalies melioravimo įrenginiais sukėlė tikras aistras. Ūkininkų nuomone, toks žingsnis reikštų melioravimo sistemų žlugimą, kurio pasekmes žemės ūkiui sunku prognozuoti.
Greitų permainų nebus
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Leonas Rimeika priminė, kad tai jau ne naujiena. Pasak specialisto, apie tai kalbama jau ne vienerius metus. Valstybė neturi lėšų tinkamai prižiūrėti melioracijos įrenginius, todėl svarsto įvairias galimybes.
„Žemės ūkio ministerija neseniai išplatino informaciją, kad bus rengiama speciali studija dėl melioracijos įrenginių likimo. Svarstoma, gal tuos įrenginius perduoti ūkininkų priežiūrai, gal savivaldybėms, gal iš dalies ir valstybė dalyvautų jų priežiūroje, bet sprendimo kol kas tikrai nėra“, - sakė L. Rimeika. Klausimas sprendžiamas gal jau penkmetis, o kada viskas paaiškės – gal tik po kelerių metų, nes įvedant naują tvarką būtina keisti Melioracijos įstatymą.
Ūkininkams nuo 2004 m. perduota plonųjų vandens rinktuvų priežiūra. Tai yra drenažo vamzdelių, plonesnių nei 12,5 cm skersmens, sistema. Ūkininkai jau apsiprato ir patys stengiasi prižiūrėti drenažo sistemas. Rimtesnis klausimas – kaip tinkamai prižiūrėti didesnio diametro vamzdynus, užtvankas, polderius, kanalus ir kitus įrenginius. Pasak L. Rimeikos, visame Kretingos rajone dirbama žemė kas 15 metrų išklota vamzdeliais, tad melioracijos įrenginių priežiūros darbų tikrai būtų daug.
Ūkininkams dovanos techniką?
O Kretingos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Antanas Stankus žodžių į vatą nevyniojo. Jo žodžiais tariant, valdžioje esantys, matyt, tikrai visai atitrūkę nuo realybės ir kažkieno planai ūkininkams perduoti melioracijos įrenginių priežiūrą reikštų šalies žemės ūkio sužlugdymą.
„Juk žemdirbiai neturi jokios melioracijos įrenginių priežiūrai reikalingos technikos! Tokiems darbams mūsų traktoriai, priekabos, kombainai netinka, ar ne? Gal vienas kitas ūkininkas savo poreikiams ir turi įsigijęs tokį nedidelį ekskavatorių, tačiau argi su jo strėle ir kaušu pasieksi melioracijos kanalo, griovio dugną, šlaitus, ar padirbsi ką rimtai? Argi tam nereikalinga speciali technika? Negi mums ją kas dovanos?“ – kalbėjo A. Stankus.
Jis sutinka, kad dėmesys melioracijos įrenginiams būtinas, nes per laiką kanalai užžėlė, savo blogus darbus ne vienoje vietoje padarė ir bebrai. Tačiau ūkininkas atkreipė dėmesį ir į tokią detalę: o ką daryti, jeigu melioracijos kanalas žymi ribą tarp dviejų žemės savininkų? Kuris savininkas turi tvarkyti? Ar dalintis per pusę? O ar melioracijos įrenginius tvarkys 70-mečiai ar 80-mečiai žemės savininkai, kurie vos kruta, savo žemės sklypą gal kam nuomoja, o tam nuomininkui visai ne melioracija rūpi... Be to, kanalas gali eiti ne per vieno, o per kelių savininkių žemes. Kas tvarkys, kaip susitarti, kaip darbus ir išlaidas dalintis? Gal ūkininkus valdžia perkvalifikuos ir į melioracijos specialistus? Ar ta valdžia ką nors suvokia apie tikrą, realią padėtį žemės ūkyje? – klausimus be atsakymų bėrė rajono ūkininkų pirmininkas.
Pasak A. Stankaus, jeigu Lietuva nori būti pažangi žemės ūkio šalis, melioracijos sistemų priežiūrai būtina skirti biudžeto lėšų. Lengviausia būtų viską suversti ant tam nepasiruošusių ūkininkių pečių.

Skaityti 321 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke