Savireklama

Trumpieji numeriai tuština pinigines Pirmo puslapio

  • %PM, %04 %663 %2017 %14:%Spa

Andrius JUŠKEVIČIUS

Rugsėjo viduryje prasiautus viesulams dalis gyventojų liko elektros energijos. Nors AB „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO) palyginti greitai likvidavo gedimus, tačiau noras pačiam pranešti apie gedimą iškėlė klausimą – kodėl už tokią informaciją klientui dar reikia papildomai susimokėti.
Telefono maigymas
Rugsėjo 18 dieną siautęs vėjas kelioms valandoms be elektros energijos buvo palikęs Karteną. Paskambinus į ESO trumpuoju keturženkliu telefonu 1802 pirmiausia teko išklausyti ištisą litaniją, kokį papildomą mygtuką būtina spausti, kad pasiektum gedimus fiksuojančius operatorius. Nuspaudus reikiamą mygtuką iškart balsas perspėjo – „visi operatoriai užimti“... Labiausiai kankino nežinia – ar ESO savo kanalais jau fiksavo gedimą, ar ne?
Toks skambutis kainuoja. Lyg ir nedaug – 9 ct/min. po sujungimo, tačiau kai kurias bendravimo keturženkliais telefono numeriais detales nurodo toli gražu ne visi, besinaudojantys tokiais numeriais. Ne kartą teko girdėti, kaip žmones nervina tiek ilgas telefono maigymas norint pasiekti reikiamą paslaugą, tiek ilgai grojanti kokia nors Mocarto „Mažoji nakties serenada“. Ir vis kankinanti nežinia – kiek teks papildomai pakloti už priverstinį muzikėlės klausymą telefonu.
Taip yra skambinant į komercinius bankus, trumpuosius numerius naudoja „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, kitos įstaigos. Labai dažnai skambutis trumpaisiais numeriais primena loteriją – gal iškart pavyks pasikalbėti ir savo reikalą išdėstyti, o gal ne, nes visi užimti. O sužinoti, kiek kokių darbuotojų aptarnauja trumpuosius numerius - neįmanoma.
Kaip tik tomis rugsėjo dienomis ESO išplatino informaciją, kad pradėjo veikti trumpasis telefono numeris 1852, kuriuo jau nemokamai galima pranešti apie elektros tinklo gedimus ar elektros tiekimo sutrikimus.
Fiksuotas ryšys pigesnis
Kaip teigė ESO atstovė Akvilė Adomaitytė, įvedant trumpąjį nemokamą telefono numerį 1852 ilgokai truko derinimo procesas. Bendrovė ESO veikia nuo 2016 m. sausio 1 d., taigi ilgiau nei pusantrų metų visi klientai turėjo mokėti ir už skambutį telefonu, ir informaciją apie elektros gedimus. Kaip teigė ESO atstovė, ilgiausiai truko derybos su ryšių operatoriais, nes visi turėjo priimti aptarnauti vieną bendrą numerį.
Trumpuosius keturženklius numerius įvairioms žinyboms suteikia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Keturženklio numerio naudojimas mėnesiui kainuoja 52,42 Eur. Tai ne tiek jau daug netgi vidutinį atlyginimą gaunančiam žmogui, o ką kalbėti apie komercinius bankus, pelną skaičiuojančius dešimtimis milijonais.
Tačiau bankai neskuba sau prisiimti tokių išlaidų ir skambučiai keturženkliais trumpaisiais numeriais kainuoja 9-11 ct/min.
Tik bankai „Nordea“ ir „Danske Bank“ nurodo, kad skambučio kaina priklauso nuo turimo mokėjimo plano ir skambučio kaina skaičiuojama kaip skambinant operatoriaus tinkle.
Brangiausiai – po 11 ct/min., - skambučiai trumpaisiais numeriais kainuoja skambinant į SEB banką ir DNB banką. Skambučiai į Šiaulių banką ir „Swedbanką“ kainuoja po 9 ct/min.
ESO ir toliau naudoja trumpąjį klientų aptarnavimo, jų konsultavimo įvairiais klausimais numerį 1802, skambučio kaina lieka senoji – 9 ct/ min.
Dvi Kretingos įmonės, į kurias gali dažniausiai kreiptis gyventojai – tai UAB „Kretingos vandenys“ ir SĮ „Kretingos komunalininkas“. Jų telefonai, skirti bendravimui su klientais, yra fiksuoto ryšio numeriai, tad pokalbiai apmokestinami pagal turimą mokėjimo planą – jokių papildomų mokesčių.

Skaityti 182 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Spalis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Mes Facebooke