Savireklama

Abejotina ministerijos malonė? Pirmo puslapio

  • %PM, %27 %819 %2017 %18:%Spa

Aistas MENDEIKA

Aplinkos ministerija pasirūpino, kad gyventojai, norintys savo namus prijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo infrastruktūros, bet neturintys pinigų, vis dėlto galėtų tai padaryti – Kretingos miestas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų gali gauti iki 100 tūkst. eurų dotaciją. Tačiau yra ir sąlygų – ne mažiau kaip 30 proc. įgyvendinamo projekto sumos turi prisidėti savivaldybė.
Norėdama gauti apie 100 tūkst. eurų dotaciją, savivaldybė turėtų primesti apie 42 tūkst. eurų. Skirti biudžeto lėšų projektui ar ne, turės nuspręsti Savivaldybės taryba.
Akivaizdu, kad Aplinkos ministerijos skiriamos lėšos padėtų gyventojams, norintiems turėti normalią kanalizaciją. Tai taip pat būtų naudinga ir bendrovei „Kretingos vandenys“, kuri galėtų pagausinti savo abonentų skaičių. Tačiau Kretingos rajono savivaldybės tarybos komitetuose svarstant sprendimo projektą „Dėl lėšų skyrimo projektui „Kretingos miesto privačių namų prijungimas prie nuotekų surinkimo infrastruktūros“, ne visi Tarybos nariai plojo rankomis ir džiaugėsi tokia Aplinkos ministerijos malone.
Pinigus iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų numatoma skirti tik Kretingos miestui, o kaimo gyventojai liks be nieko. Ne paslaptis, jog viena didžiausių bendrovės „Kretingos vandenys“ problemų yra ta, kad kaimo žmonės ne itin skuba savo namus prijungti prie centralizuoto geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemų, kurioms tiesti išleidžiami europiniai milijonai. Aišku, ne be prisidėjimo iš rajono biudžeto. Be to, dar ir pati įmonė įklimpusi į skolas bankui.
Gražūs pasiūlymai prisijungti ir tapti naujais abonentais laukiamų rezultatų kol kas neduoda. Sugalvota net ir priverstinių priemonių, grasinimų baudomis, ne vienoje kaimo sodyboje jau lankėsi ir aplinkosaugininkai. Mat tikimasi, kad žmonės, nenorėdami sulaukti problemų, suskubs prisijungti prie šiuolaikinių sistemų.
Deja, tokio aktyvumo, kokio tikėtasi rengiant europinius projektus, kuriais dar ir įsipareigota prijungti atitinkamą skaičių naujų abonentų, nėra. Dažniausiai žmonių įvardijama priežastis – nėra pinigų.
Už europines lėšas kaimo gyvenvietėse paklojamos naujos magistralinės trasos, o prie jų savo namus gyventojai turi prijungti patys, t. y. už savo pinigus. Vieniems tai kainuoja brangiau, kitiems pigiau, tačiau visiems tenka rūpintis patiems, kaip nuo naujos trasos iki trobos nutiesti vamzdžius.
Kontrolės komiteto pirmininkas Antanas Kalnius praėjusią savaitę įvykusiame komiteto posėdyje nuogąstavo, jog pasinaudojant Aplinkos ministerijos skiriamomis lėšomis galima prisišaukti bėdą – lėšų suskubs pareikalauti ir kaimo gyventojai.
„Manau, kad kaimo žmonės pasijus nuskriausti, klaus, kuo jie blogesni už miestiečius. Galvoju, jog gali tekti dar labiau pakratyti rajono piniginę. Nebent ateityje šalies valdžia skirs pinigų ir kaimo gyventojams“, – „Švyturiui“ sakė A. Kalnius.
Kiek iš viso atsirastų kretingiškių, norinčių prisijungti prie nuotekų surinkimo infrastruktūros, kol kas neaišku.

Skaityti 180 kartai Atnaujinta %PM, %27 %820 %2017 %18:%Spa

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Lapkritis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30

Mes Facebooke