Savireklama

Audimo staklės sulaukė savo audėjų Pirmo puslapio

  • %PM, %27 %823 %2017 %18:%Spa

Laima STONKUVIENĖ

Kretingos muziejus praėjusią savaitę pradėjo edukacinę programą „Poška staklės naujoj gryčioj“, kurios tikslas – gaivinti ir skatinti susidomėjimą audimo amatu Kretingos krašte. Iki gruodžio su turtingomis Žemaitijos regiono audimo tradicijomis susipažins, rankinėmis staklėmis austi archaiškų, iki XIII a., raštų audinius išmoks 16 įvairaus amžiaus moterų.
Skatina domėtis audimo amatu
Projektą pristačiusi Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė priminė, kad su senaisiais amatais susijusias edukacines programas Skyriaus specialistės rengia ir jų vykdymą Tradicinių amatų centre koordinuoja nuo 2013 metų. Šiuo metu jau parengtos duonos kepimo, saldainių gamybos, keramikos, medžio raižinių, pynimo iš šiaudų bei vytelių programos. 2016 m. Amatų centre iš viso vyko 333 edukaciniai užsiėmimai, kuriuose dalyvavo apie 8400 vaikų ir suaugusiųjų iš Lietuvos ir užsienio.
„Audimas – viena seniausių lietuvių liaudies meno šakų, apimanti audinių, aprangos, buitinės reikmės puošmenų – lovatiesių, rankšluosčių, takų, juostų ir kt. – gamybą audimo staklėmis. Kažkada audimas buvo vienas reikšmingiausių moterų darbų, reikalaujantis didelio kruopštumo. Šiandien audimas kaip kasdienybės dalis nebeįsivaizduojamas, nes, norint austi, tam reikia paskirti itin daug laiko ir turėti itin daug kantrybės. Šio amato puoselėtojų vis mažėja, audžia tik tautodailininkai arba stiprų ryšį su tradicijomis išlaikę žmonės, o amatininkiškas audimas po truputį nyksta, su juo – ir dalis mūsų kultūros. Kretingos rajone žmonių, mokančių austi staklėmis, likę vienetai, o mokančių apmesti stakles audeklams – tik dvi moterys. Viena iš jų – tautodailininkė Ingrida Šilgalytė, kuriai 2011 metais įteiktas Kretingos rajono mero apdovanojimas už audimo amato puoselėjimą“, – kalbėjo J. Paulauskienė.
Projektą tęs
Ji pasidžiaugė, kad audimo kursų metu pagaliau supoškės prieš dvejus metus muziejaus įsigytos dvejos staklės. „Galimybė įsigyti stakles iš projektinių lėšų atsirado muziejui įgyvendinant ES projektą „Tradicinių amatų centro plėtra“. Stakles pagamino salantiškis tautodailininkas Alioyzas Pocius, jos stovėjo nenaudojamos ir laukė savo audėjų, – pasakojo J. Paulauskienė. – Jų pagaliau sulaukė muziejui parengus projektą pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programą, kurį finansavo Kretingos rajono savivaldybė. Labai džiaugiamės, kad į audimo kursus atėjo net daugiau žmonių negu tikėjomės, kad audimas sudomino ir jaunimą. O baiminomės, kad norinčių apskritai nesulauksime. Mokymus iš viso lankys 16 dalyvių, jauniausiai – 21-eri, vyriausiajai – 70 metų. Jei mokytis audimo patiks, moterys norės išmokti sudėtingesnių audimo technikų, projektą tęsime. Pagal poreikį toliau bus organizuojami ir edukaciniai užsiėmimai pradedantiesiems“.
Audimo kursai Tradicinių amatų centre vyks iki Kūčių. Jų metu moterys susipažins su audimo staklių sudėtinėmis dalimis, sužinos, kaip reikia paruošti stakles darbui, išmoks apmesti stakles ir austi audinius, derinti siūlų spalvas, išgauti kuršių genties raštus. Kiekviena dalyvė turės galimybę ne tik prisėsti prie staklių, bet ir išaus po vieną 0,6 m pločio, 2 m ilgio skirtingų raštų audinį iš vilnonių siūlų. Gruodį muziejaus Tradicinių amatų centre bus surengta šių darbų paroda.
Džiaugiasi radusi savo amatą
Nuo rankšluosčių savo, kaip audėjos, kelią pradėjusi I. Šilgalytė šiandien apie audimą kalba ir jo moko ne tik Lietuvoje. „Priklausau Klaipėdos klubui „Pilsots“, kurį sudaro entuziastai iš įvairių Žemaitijos kraštų. Mes esame rekonstruktoriai – prieš žemaičius buvo kuršiai, tad atkuriame kuršių genties drabužius, gyvenseną, amatus, juos pristatome įvairiuose renginiuose“, – „Švyturiui“ pasakojo I. Šilgalytė.
Ji audimo kursų dalyves moko irgi vilkėdama IX a. kuršių moters kostiumu, kuriam pati ir medžiagas audė, ir kūrė. „Kostiumą sudaro marškiniai, sijonas, sarafanas, sermėga arba skara. Kadangi kostiume nėra nei sagų, nei kišenių, ant juosmens rišamas diržas. Ant jo yra adatinė, peilis, kapšiukas smulkiems daiktams susidėti. Kuršių moterys, žinoma, irgi puošėsi, dabar tokius, kaip jų, papuošalus kuria meistrai“, – aprangos dalis vardijo ir rodė Ingrida. Paklausta, kaip ją paviliojo audimas, šypsojosi: „Mano audimo mokytoja sakydavo, kad kiekvienas žmogus yra kažkam gimęs, kiekvienas turi atrasti savo amatą. Aš atradau audimą ir labai tuo džiaugiuosi“.
Išbandė ir seniausias stakles
Per pirmąjį susitikimą kursų dalyvėms I. Šilgalytė papasakojo, kokių rūšių ir kokių raštų audiniai gali gimti naudojant rankines stakles, kaip svarbu iš anksto numatyti audinio plotį, kad jis būtų taupiai sunaudojamas.
„Gera žmona – gera audėja ir gera šokėja. Įsivaizduojate, kiek reikia audinio visiems šeimos nariams aprengti? Be to, iš siūlų reikėjo ir lininių rankšluosčių, ir apklotų priausti. Ir prie audimo staklių moterys sėsdavo tomis laisvomis minutėmis, kurių atlikdavo tarp ūkio ir buities darbų, nes šeimininkėms reikėjo viską spėti sužiūrėti. Tačiau turime suprasti: prieš tūkstantį metų ir laikas tekėjo kitokiu ritmu negu dabar mes gyvename“, – akcentavo I. Šilgalytė.
Ji IX a. kuršių moters kostiumu aprengė ir kursų dalyvę paaiškindama, kokia buvo drabužių konstrukcija, kaip jie buvo nešiojami, kad būtų patogu ir ūkio darbus dirbti, ir tuo pačiu apsisaugoma nuo žvarbaus vėjo.
Per pirmąjį susitikimą kursų dalyvės taip pat turėjo galimybę išbandyti ir seniausios rūšies stakles – vertikaliąsias, kurias parodyti atsivežė pati tautodailininkė. Siūlus įtempia ant jų parišti molio akmenukai, akmenys ar druskos, smėlio maišeliai. I. Šilgalytės žodžiais, nors su šiomis staklėmis darbas vyksta tris kartus lėčiau negu su vėliau atsiradusiomis, prie kurių jau reikia sėdėti, o ne stovėti, audinys gimsta visiškai pagal tą patį principą. Išbandyti vertikaliąsias stakles galėjo ir kursų dalyvės.
Antrame susitikime moterys pažins siūlus, sužinos apie jų rūšis ir savybes, išmoks paruošti stakles audimui ir kt.

Skaityti 271 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Lapkritis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30

Mes Facebooke