Savireklama

Nuo sausio 1 dienos – už visuomenės borto? Pirmo puslapio

  • %PM, %30 %885 %2017 %20:%Lap

Andrius JUŠKEVIČIUS

Gruodžio 31 dieną baigiasi terminas, kai visi asmenys privalėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tą dieną baigiasi ir terminas, kai savo gyvenamosios vietos neturintys asmenys galėjo deklaruotis savivaldybių administracijose. Panašu, kad netgi vien Kretingos rajone dešimtys žmonių, netekę galimybės deklaruoti savo gyvenamosios vietos prie savivaldybės ar seniūnijų, susidurs su rimtomis gyvenimo problemomis.
Kodėl svarbi deklaracija
Nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos asmuo atsiduria lyg už visuomenės borto. Tai nereiškia, kad asmuo bus „išbrauktas“ iš Gyventojų registro, visi duomenys - vardas, pavardė, lytis, šeiminė padėtis ir panašiai, - Gyventojų registre liks, tačiau bus panaikinta asmens deklaruota gyvenamoji vieta, kas gali sukelti problemų.
2016 m. pabaigoje Lietuvoje gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų buvo apie 80 tūkst., Kretingos rajone jų yra šimtai. Jeigu asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tai sukelia tam tikras teisines pasekmes, pavyzdžiui dėl vaikų registracijos į darželius ir mokyklas, dėl socialinių išmokų gavimo, valstybinio socialinio draudimo pensijų mokėjimo, socialinio būsto suteikimo, vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir panašiai. Visa tai yra susiję su gyvenamosios vietos deklaravimu, todėl asmenims, gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, yra svarbu deklaruoti gyvenamąją vietą.
Padėtis rajone valdoma
Paklausinėjus rajono seniūnijų atsakingų darbuotojų dėl gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų situacija pasirodė ne tokia tragiška. Jau nuo šių metų pradžios, kai dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimų asmenys privalėjo deklaruoti savo gyvenamąją vietą arba pateikti prašymus įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, padėtis keitėsi. Rajono seniūnijose, kuriose anksčiau be savo gyvenamosios vietos „glausdavosi“ dešimtys asmenų, dabar likę vos po keletą, patenkančių yra tikrų benamių kategoriją.
Kretingos seniūnijoje, pasak seniūno pavaduotojos Danutės Šeputienės, anksčiau būdavo priregistruota dešimtys asmenų, tačiau pasikeitus įstatymui žmonės puolė ieškoti išeities ir absoliuti dauguma problemą išsprendė. Panašiai situaciją apibūdino ir Darbėnų seniūno pavaduotoja Bernadeta Litvinienė, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, laikinai Kartenos seniūnijai vadovaujanti Genovaitė Petrauskienė.
Be teisės į svetimą nuosavybę
Pasak seniūnijos atstovų, sunkumai dėl gyvenamosios vietos deklaravimo daug kur sprendėsi panašiai. Vieniems padėjo artimieji ar giminaičiai, su gyvenamosios vietos neturinčiais giminaičiais sudarę nuomos sutartis ar tiesiog davę sutikimą deklaruotis jų namuose. Padėjo ir geresnis supratimas, kad sutikimas deklaruoti gyvenamąją vietą nuosavybės teise priklausančiame pastate ar bute, nuomininkui nesuteikia jokių nuosavybės teisių į konkretų gyvenamąjį būstą.
Tai liečia ir šeimas su nepilnamečiais vaikais. Tarp žmonių vis dar gajus įsitikinimas ar nuomonė, kad iškeldinti nuomininkų šeimą su nepilnamečiais vaikais yra juridiškai sudėtinga. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnio nuostatas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą deklaruoja jų tėvai, įtėviai, globėjai arba kiti atstovai, jų gyvenamoji vieta deklaruojama ten, kur ją deklaruoja tėvai. Tad, jei tėvai išsikrausto iš nuomojamojo būsto, savininkas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą deklaravimo duomenis gali panaikinti, kreipdamasis į deklaravimo įstaigą. Tokių juridinių dalykų supratimas ir įvertinimas padeda tik geriau apibrėžti ir sureguliuoti būsto nuomotojų ir nuomininkų teises.

Skaityti 209 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke