Savireklama

„Sodros“ grindys gali padidinti nedarbą Pirmo puslapio

  • %PM, %07 %709 %2018 %16:%Saus

Kęstutis GABŠYS

Metų sandūroje šalies valdžia nepaliaujamai gyrėsi didėjančiomis pensijomis, įvairiomis socialinėmis išmokomis, naujai įvesta universalia vaiko išmoka, praplėstomis galimybėmis gauti kompensaciją už šildymą, padidėjusia minimalia mėnesine alga ir neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Valdžios atstovai tai vadina „esminiu persilaužymu siekiant įveikti socialinę atskirtį“, tačiau jų pastangos priversti darbdavį mokėti daugiau gali baigtis tuo, kad mažas pajamas gaunantis žmogus paprasčiausiai praras darbą.
Nuo sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje yra padidinta 20 eurų iki 400 eurų per mėnesį. Valdžia padidino ir vadinamąjį minimalųjį neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), kuris nuo sausio 1 d. sieks net 380 eurų – dėl to vasarį mažesnes ir vidutines pajamas gaunantys asmenys uždirbs šiek tiek daugiau pinigų. Trišalė taryba taip pat sutarė, kad nuo šiol minimali alga nebegalės būti nemotyvuotai mažinama ar didinama, o ateityje turės sudaryti apie 45–50 procentų vidutinio darbo užmokesčio. Konkretus minimalios algos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio intervalas bus nustatomas vadovaujantis keturių geriausią rodiklį turinčių ES šalių tokių rodiklių vidurkiu.
Pamaloninusi darbuotojus didesniais atlyginimais, valdžia nusprendė šiek tiek nubausti verslininkus, kurie, vykdydami Vyriausybės pažadus, nuo šiol turės mokėti ne tik 20 eurų didesnę minimalią mėnesinę algą. Nuo šių metų Lietuvoje įsigaliojo naujas reiškinys – „Sodros grindys“. Nuo šiol įdarbinęs žmogų net ir ne pilnai darbo dienai „Sodros“ įmokas darbdavys privalės mokėti nuo pilnos minimalios algos. Išimtis bus taikoma tik senatvės pensininkams, darbuotojams, kuriems nėra sukakę 24 metai, arba darbuotojams, kurie dirba keliose darbovietėse ir uždirba daugiau nei minimalią algą. Darbdavio mokamos įmokos į Socialinio draudimo fondo biudžetą siekia apie 40 procentų nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. III ketvirtį 94 tūkst. 407 Lietuvos gyventojai uždirbo minimalią algą arba mažiau. 11 tūkst. 039 gyventojai tais metais gavo truputį didesnį atlyginimą, tačiau „ant popieriaus“ jis nesiekė 400 eurų, kurie šiandien jau tapo minimalia alga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje pateikė sausą informaciją apie pakeitimų turinį, tačiau nepaaiškino, kodėl buvo inicijuoti įmokų tvarkos pakeitimai.
Kretingos verslininkas ir Savivaldybės tarybos narys Antanas Kalnius mano, kad tokį sprendimą valdžia priėmė dėl trumparegiškumo ir visiško nesupratimo, kas vyksta darbo rinkoje. „Didiesiems verslininkams „Sodros“ įmokų grindys nėra aktualios, tačiau man, dirbančiam šeimos versle, tai yra labai skaudu. Pavyzdžiui, man ar mano šeimos nariui susirgus, nebeapsimokės samdyti mus pavaduojančių žmonių. Labai reikės pagalvoti ir apie tai, ar verta papildomai įdarbinti žmonių piko metu vasarą. Keletą savaitgalių mugėse prekiavęs žmogus nesukurs tiek pridėtinės vertės, kad už jį būtų galima mokėti tokio dydžio „Sodros“ įmokas“, – teigė A. Kalnius.
Kadangi daugiau kaip pusė darbo vietų Lietuvoje yra sukuriama smulkiame versle, kyla pavojus, jog verslininkai nebekurs laikinų ar sezoninių darbo vietų, o dalis šiandien nepilną darbo dieną dirbančiųjų (ypač gyvenantys kaimiškose savivaldybėse) taps nuo socialinių pašalpų priklausomais bedarbiais.

Skaityti 129 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Sausis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke