Savireklama

Žolė dar nedega, bet tarnybos tam ruošiasi Pirmo puslapio

  • %AM, %30 %509 %2018 %11:%Kov

Andrius JUŠKEVIČIUS

Praėjusį savaitgalį Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos šalyje net 156 kartus važiavo gesinti deginamos žolės. Rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai laukia, kada laukai taps sausesni. Gali būti, kad tada ir jiems prasidės deginamos žolės gesinimo darbymetis.
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Kretingos rajono agentūros vadovas Ričardas Kašėta nusiteikęs optimistiškiau. Jo žodžiais tariant, baisusis žolės deginimo pragaras buvo prieš 5–7 metus, o pastaruoju metu tyčia, sąmoningai deginamos žolės plotų ar atvejų rajone vis mažėja, būna, kad per sezoną neužfiksuojama nė vieno.
Pasak R. Kašėtos, sunku vienareikšmiškai įvertinti, ar didėjantį gyventojų sąmoningumą lėmė supratimas apie gamtai ir aplinkai daromą žalą, ar gresiančios piniginės baudos. O jos per keletą pastarųjų metų tik didėjo, buvusios sumos litais tiesiog apsivertė į eurus.
Aplinkos apsaugos agentūros vadovas minėjo, kad už deginamą žolę miško žemėje bauda gali būti nuo 560 iki 1200 eurų, už žolės deginimą lauke – nuo 30 iki 230 eurų, o jeigu žemės savininkas ar tvarkytojas, pastebėjęs degančią žolę, nesiėmė priemonių gesinti, nepranešė atitinkamoms tarnybos – piniginė bauda gali būti nuo 30 iki 170 eurų.
Kaip teigė Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyr. specialistė Sandra Vasiliauskaitė, labiau atšilus orams, daugiau išdžiūvus žolei ir žemei kartu su aplinkosaugininkais bus rengiami reidai, stebima aplinka. Pernai rajone buvo pastebėti nedideli išdegintos žolės plotai, tačiau apskritai kretingiškiai nelinkę žaloti gamtos.
Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Tokius gaisrus galima užgesinti ir patiems liepsną užplakant medžių šakomis ar užtrypiant kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų toliau.
Dėl žolės gaisrų gamta patiria milžiniškų nuostolių. Degančiose pievose žūsta ne tik besiskleidžiantys pavasariniai daigeliai, bet ir dauguma toje vietoje gyvenančių voragyvių, vabzdžių, varliagyvių ir driežų, pirmieji ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smarkiai išretėja pirmoji kiškiukų vada.
Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus erozija, iki 30 proc. dirvožemio azoto pakyla į atmosferą kartu su degimo produktais, teršiančiais aplinkos orą. Liepsnos persimeta į durpynus ar durpingas pievas, miškus, ypač nukenčia sodinukai ir jaunuolynai, užsidega pastatai.

Skaityti 695 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugsėjis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke