Savireklama

Kveciuose rado partizanų slėptuvės liekanas Pirmo puslapio

  • %AM, %23 %433 %2018 %09:%Gegužė

 

Kęstutis GABŠYS

Prieš kelias savaites Kretingos savivaldybės paminklotvarkininkas Algirdas Mulvinskas Kretingos krašto istorikus pradžiugino nauju radiniu. Išanalizavus archyvinę medžiagą, apklausus dar gyvus tų įvykių liudininkus, A. Mulvinskui Kvecių apylinkėse pavyko tiksliai nustatyti 1948 m. okupacinės valdžios represinių struktūrų nužudytų trijų Kardo rinktinės Narimanto kuopos partizanų žūties vietą. Paminklotvarkininkas šį savo atradimą dedikuoja valstybės šimtmečiui ir mano, kad jo atradimas galėtų pasitarnauti jaunosios kartos patriotiniam ugdymui.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimų centre yra saugomas okupacinės valdžios saugumo tarnybų pranešimas, kad 1948 m liepos 7 d. Kretingos apylinkėse jiems pavyko surasti partizanų slėptuvę ir per susišaudymą nukauti tris partizanus. Tą dieną žuvo Kardo rinktinės Narimanto kuopos partizanai Antanas Stonkus (slapyvardis Šilūnas), Povilas Gricius – Bangūnas ir Pranas Stonkus – Naglis. Pagal dokumente minimus vietovardžius buvo aišku, kad partizanų žūties vieta turėtų būti Kvecių gyvenvietės apylinkėse, tačiau paieškas sunkino dokumente minima sodybos šeimininko Mickevičiaus pavardė. Žmogus tokia pavarde Kveciuose niekada negyveno.
A. Mulvinskas ėmėsi klausinėti Kvecių kaimo senbuvių, kurie anomis dienomis buvo vaikai ir galėjo ką nors prisiminti apie tų dienų įvykius. Jo kalbinti vietiniai gyventojai prisiminė reikšmingas tų įvykių detales ir parodė vietą, kurioje buvo įrengta partizanų slėptuvė ir įvyko jų susidūrimas su okupantais. „Pagal gyventojų liudijimus, Kvecių apylinkėse 1948 m. slėptuves buvo įsirengę ir iš ten savo operacijas rengė penki ar šeši Kardo rinktinės Narimanto kuopai priklausę partizanai. Per šią sovietinių saugumo struktūrų operaciją trys partizanai buvo nukauti, taigi dviem ar trims pavyko pasislėpti ir žūties išvengti“, – pasakojo A. Mulvinskas.
Aptikus partizanų žūties vietą paaiškėjo, kad čia galėjo būti pagrindinė Narimanto kuopos partizanų stovykla. Pagrindinė partizanų slėptuvė buvo įrengta šalia sodybos esančiame jaunuolyne. Medžių masyvas buvo tankus ir gerai pasitarnavo maskuotei. Priėjimą prie vienos bunkerio pusės ribojo Tenžės upė. Slėptuvė turėjo kelis išėjimus, gynybai buvo iškasti keli mažiukai apkasai. Už 300–400 metrų kitoje sodyboje buvo įrengta atsarginė slėptuvė. „Vieta stovyklavietei buvo parinkta tikrai profesionaliai ir apgalvotai. Tuo metu kelias iš Kretingos į Palangą ėjo truputėlį toliau per Pryšmančius, taigi vieta buvo pakankamai nuošali, bet iš jos buvo galima pasiekti norimas vietas“ , – sakė A. Mulvinskas.
Kadangi šioje teritorijoje nebuvo atliekama nei melioracija, nei miško kirtimo darbai iki šiol matyti išlikusios partizanų slėptuvės detalės. Pačios slėptuvės medinės pertvaros supuvo ir neišliko, tačiau žemės reljefas puikiai leidžia susidaryti įspūdį apie šią gynybinę sistemą. Apie savo radinį A. Mulvinskas papasakojo Šaulių sąjungos atstovams, kurie ketina prisidėti prie šios teritorijos tvarkymo, o šios vietos lankymą įtraukti į savo karinių žygių maršrutą. Buvusi slėptuvė šiuo metu yra labai arti Šiaulių–Palangos plento. Teritoriją pritaikius lankymui, tai būtų lengviausiai žmonėms pasiekiamas pokario rezistencijos įvykius menantis istorijos objektas visoje Lietuvoje.

Skaityti 426 kartai Atnaujinta %AM, %23 %440 %2018 %09:%Gegužė

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Spalis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje