Savireklama

Tremtinių likimą priminė namų raktai Pirmo puslapio

  • %AM, %16 %404 %2018 %08:%Birž

 

Laima STONKUVIENĖ

 

Lietuvoje užvakar paminėta Gedulo ir vilties diena, prisimintos ne tik tremtinių prieš 77-erius metus patirtos fizinės ir dvasinės kančios, bet ir išsaugotas tikėjimas kada nors sugrįžti į Tėvynę.
Kretingoje Gedulo ir vilties diena prasidėjo tradiciškai – šv. Mišiomis už Lietuvos laisvės kovotojus ir tremties aukas Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje. Pasibaigus šv. Mišioms, kretingiškiai rinkosi į senąsias Kretingos miesto kapines, prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti. Čia skambėjo literatūrinė-muzikinė kompozicija „Negęstanti vilties šviesa“. Tremtinių dainas dainavo Kristinos Rimienės vadovaujamas Kretingos rajono kultūros centro tremtinių choras „Atminties versmė“, Elena Šalkauskienė ir Vitalija Valeikienė, lumzdeliu grojo Alvydas Vozgirdas. Masinių trėmimų pradžią, faktus priminė Kretingos kultūros centro renginių organizatorė Aušrinė Zulumskytė, Sibiro platybėse, lageriuose ir kalėjimuose žuvę tautiečiai pagerbti tylos minute, prie paminklo padėta gėlių, uždegtos žvakės. Kalbėjo meras Juozas Mažeika, prisiminimais pasidalijo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkė Valerija Žalienė, savo kūrybos eilių paskaitė brolis pranciškonas Bernardas Belickas.
Kūlupėniškiai pirmiausiai taip pat rinkosi į šv. Mišias šv. Motiejaus bažnyčioje, kurias aukojo klebonas Mindaugas Nausėda. Po jų, nešini trispalve, ėjo į Kūlupėnų geležinkelio stotį, kur prie kryžiaus tremtiniams atminti vyko minėjimas „Su Lietuva širdy!“. Ištraukas iš tremtinių prisiminimų skaitė Jovita Rimkuvienė, Vilija Macienė ir Stasė Butkevičienė, eiles apie tėvynę deklamavo Saulė Prialgauskaitė ir Auksė Stroputė, tremtinių dainas dainavo Antano Žvinklio vadovaujami kolektyvai – Kūlupėnų skyriaus ansamblis „Židinys“ ir Žvainių skyriaus vokalinis ansamblis. Kulūpėnų seniūnė Rita Lubienė, priminusi, kiek iš seniūnijos ištremta žmonių, pakvietė jų atminimą pagerbti tylos minute, uždegti žvakes. Ant geležinkelio bėgių, kuriais į nežinią gyvuliniais traukiniais buvo vežami lietuviai, padėta gėlių.
Negrįžusiųjų atminimas šalyje šiemet jau trečią kartą pagerbtas visuotine tylos minute, atminties akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“ bei pilietine iniciatyva „Raktai iš paliktų namų“. Projekto „Misija Sibiras“ sumanytos akcijos tikslas – istorijos tiltais lietuvius suvienyti tam, kad visi kartu ištartų tremtinių ir politinių kalinių vardus, pavardes, išgirstų jų likimus ir išsaugotų istoriją. Per pirmąją atminties akciją 2016-aisiais didžiuosiuose Lietuvos miestuose garsiai buvo perskaityta 22 tūkstančiai tremtinių vardų, pernai – 60 tūkstančių, o šiemet, organizatorių teigimu, akcijos metu įvairiuose šalies miestuose skambėjo daugiau negu 100 tūkstančių 1944–1949 metais ištremtų ir kalintų žmonių pavardžių.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuota iniciatyva „Raktai iš paliktų namų“ skirta sovietinio okupacinio režimo aukoms prisiminti ir pagerbti, jaunimo pilietiniam aktyvumui skatinti. Ja mokiniams norima priminti, ką išgyveno žmonės, prievarta išvežami iš gimtųjų namų, kurių nereikėjo užrakinti, nebesitikint kada nors į juos sugrįžti. Bendrojo lavinimo ugdymo įstaigų bendruomenės pakviestos iš įvairių medžiagų pagaminti raktus, kurie simbolizuoja paliktus tremtinių, politinių kalinių ir partizanų namus. Raktų, kurie istoriniu laikotarpiu buvo dideli, ant medžio ar krūmo pakabinti tiek, kiek vietovėje buvo ištremta šeimų.
Abiejų šių akcijų dalyviais buvo Baublių bendruomenės žmonės. Prie paminklinio akmens 1940–1990 metų okupacijos aukoms atminti skaitytos iš kaimo ištremtų žmonių pavardės, o šeimų paliktus namus priminė parko medžiuose pakabinti masyvūs raktai. „Iš Baublių kaimo buvo ištremtos Bernotų, Butkų, Drungilų, Liaudinskų, Lukauskų, Macių, Paukščių, Skliuderių, Šepikų, Šlušnių, Beniušių šeimos, taip pat Karolina Balsevičienė ir Ona Lukienė, iš viso daugiau negu 70 asmenų. Jų pavardes atminties akcijos „Ištark, išgirsk, išsaugok“ metu skaito žmonės, labiausiai prisilietę prie istorijos, surinkę daug informacijos apie tremtinius. Pernai ištremtųjų pavardes garsiai skaitė istorijos mokytoja Audronė Končienė, šiemet – istorikė Julija Mačiukienė, – „Švyturiui“ pasakojo Kretingos kultūros centro Baublių skyriaus vedėja Verutė Keblienė. – Šiais metais pirmą kartą į tremtį išvežtas šeimas primena ir mokyklos-daugiafunkcio centro moksleivių pagaminti ir į parko medžius prie paminklo sukabinti raktai, simbolizuojantys paliktus namus“.
Po renginio buvo aplankyti buvę tremtiniai Irena Šepikaitė-Dimgailienė ir Ignas Butkus, kurie dėl sveikatos paminėti gedulo ir vilties dienos nebegalėjo ateiti.
Skaičiuojama, kad per visą tremties laikotarpį – nuo 1941 iki 1952 m. – iš Lietuvos iš viso buvo ištremta daugiau negu 131 tūkst. gyventojų, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinti.
Visoje Lietuvoje Gedulo ir vilties diena žymi Sovietų sąjungos vykdytų masinių Lietuvos gyventojų trėmimų į Sibirą pradžią.

Skaityti 248 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Liepa 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje