Savireklama

Kretingos jubiliejus tapo gražia bendrystės švente Pirmo puslapio

  • %AM, %21 %306 %2018 %06:%Birž

 

Laima STONKUVIENĖ

 

Nors Rotušės aikštėje nuo ankstaus ryto šurmuliuoja tautodailės ir amatų mugė „Nežiopsosi – nestokosi“, kurioje kiekvienam, kaip liaudis sako, visko pagal skonį ir piniginės storį, tikroji Kretingos miesto šventė kasmet prasideda prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo pagerbiant miesto įkūrėjo atminimą. Ši tradicija tęsta ir šiais metais, kurie miestui – išskirtiniai: sukako 765 metai, kai Kuršo vyskupo Henriko pasirašytame dokumente dėl Kretingos pilies žemių pasidalijimo pirmą kartą paminėtas miesto vardas – Cretyn.

„Niekas negalėtų pasakyti, kaip būtų susiklosčiusi mūsų miesto istorija, jeigu Kretingos dvaro nebūtų įsigijęs žemaičių seniūnas Jonas Chodkevičius, o jo sūnus Jonas Karolis Chodkevičius miestui nebūtų suteikęs Magdeburgo teisės ir herbo su Švenčiausios Mergelės Marijos su kūdikiu Jėzumi ant rankų atvaizdu, pavadindamas jį savo vardu – Karolštatu“, – stilizuotais kuršių kostiumais vilkintys ceremonijos vedėjai Nerijus Gedminas ir Toma Surblytė trumpai dar kartą priminė Kretingos istoriją, svarbiausius jos faktus. Įnešama Kretingos savivaldybės vėliava, prie paminklo J. K. Chodkevičiui padedamos gėlės.
Su švente miestiečius ir miesto svečius, o jų atvykę ir iš Estijos bei Slovakijos, sveikino Savivaldybės meras Juozas Mažeika, Seimo nariai Levutė Staniuvienė ir Antanas Vinkus, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Kretingos evangelikų liuteronų parapijos klebonas Darius Petkūnas. „Gražia ir prasminga data šiemet paženklinta ne tik Lietuva. Kretinga taip pat švenčia jubiliejinį 765-ąjį gimtadienį. Iškiliausios asmenybės – Jonas Karolis Chodkevičius, grafų Tiškevičių šeima – mums paliko prievolę auginti šį kraštą, esame įpareigoti visomis raiškos priemonėmis kurti gražesnę, tolerantiškesnę rytdieną, tęsti miesto įkūrėjų ir puoselėtojų darbus. Savo gerovės namus statykime prasmingais ir gražiais darbais, palaikydami ir suprasdami vienas kitą“, – linkėjo Savivaldybės vadovas J. Mažeika.

Ceremonijos vedėjai, akcentavę, kad kiekvienas miestas ir miestelis, net nedidelė gyvenvietė turi ženklą, monumentą ar pastatą, kuriuo didžiuojasi, kurį laiko savo simboliu ir rodo svečiams, pristatė unikalų projektą – grupės gimtajam kraštui ir jo istorijai neabejingų miestiečių sukurtą savo miesto, kuriame gyvena, sumažintą kopiją. Vienas po kito atidengiami po stikliniais gaubtais eksponuojami 9-i iš gipso, plastiko, molio, bičių vaško ir kt. medžiagų šiuolaikinėmis technologijomis skurti miniatiūriniai miestą reprezentuojantys pastatai: Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų kompleksas; Jurgio Pabrėžos (Tėvo Ambrozijaus) kapas ir šv. Jurgio koplyčia; grafų Tiškevičių koplyčia Kretingos parapijos naujosiose kapinėse; Kretingos muziejus su Žiemos sodu; Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia; namas Kęstučio gatvėje, kuriame gyveno literatas, knygnešys, gydytojas, pirmojo lietuviško spektaklio dalyvis Feliksas Janušis, užaugo rašytoja, žurnalistė Liūnė Janušytė; 1933 m. įrengtas Kretingos Lurdas; 1934 m. pastatyti šv. Antano rūmai ir Lietuvos bankas Vilniaus gatvėje. Už kruopštų ir sutelktą kelių mėnesių darbą kuriant mažą stebuklą Savivaldybės administracijos ir gyventojų vardu kūrybinėms grupėms padėkojo Savivaldybės meras J. Mažeika, dovanų kuponai įteikė J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos, S. Daukanto progimnazijos, Kretingos meno mokyklos, Vydmantų gimnazijos, VšĮ Šv. Antano dienos centro, VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklos, VšĮ Pranciškonų gimnazijos, M. Daujoto pagrindinės mokyklos, Dienos veiklos centro bendruomenėms.
Miniatiūrinių pastatų idėjos bei ceremonijos prie J. K. Chodkevičiaus paminklo scenarijaus autorius, Kretingos E. Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas vėliau „Švyturiui“ prisipažino, jog kiekvienais metais šventės proga sukurti kažką naujo ir įspūdingo sudėtinga. „Idėja kurti sumažintus žinomus miesto pastatus kilo Savivaldybėje laukiant pasitarimo dėl šventės. Akys užkliuvo už pano su statiniais, pagalvojau, kodėl nesukurti kelių žinomesnių statinių maketus. Mano vizijose buvo po statinį kiekvienai sričiai – kultūros, religinį, savivaldos ir kita. Žodžiu, mintį paleidau ir labai džiaugiuosi, kad ji buvo įgyvendinta“, – sakė N. Gedminas.

Simboliška, kad miesto šventė kasmet vyksta kartu su šv. Antano Paduviečio atlaidais. Miesto globėjas – didis stebukladarys, kurio pagalbos meldžiama bet kuria proga. Nuo seno daugelyje kraštų į šv. Antaną kreipiamasi prašant užtarimo, kad atsirastų dingę ar pamesti daiktai. Aukas, kurias žmonės sunešdavo, jis išdalindavo vargšams, todėl šios aukos vadinamos šv. Antano duona. Po šių ceremonijos vedėjų žodžių ir šventę, ir duoną palaimino parapijos klebonas Antanas Blužas. „Duona – nuo žodžio duoti, ji ateina iš gyvojo Kristaus. Džiaukimės, dalinkimės ir Dievo žodžiu, ir duona“, – laimindamas linkėjo klebonas.
Duona pasidalinta su Tarptautinio folkloro festivalio „Pastauninko pintinis“ dalyviais ir žiūrovais, o kretingiškius ir miesto svečius linksmino folkloro kolektyvai iš Kretingos, Šukės, Vydmantų, S. Įpilties, Gargždų, Šilutės, Telšių, bei Estijos ir Slovakijos.
„Metraščiai sudyla, rašalas išblunka, žmonės užmiršta, akmuo – išsaugo... Rankos kuria, širdys myli...“, – tokiais žodžiais iškilmingą J. K. Chodkevičiaus pagerbimo ceremoniją baigė jos vedėjai N. Gedminas ir T. Surblytė, pakviesdami apsilankyti kituose šventiniuose renginiuose. Ceremonijoje vedėjams talkino Klaipėdos muzikinio teatro baleto artistai, choreografijos autorius – Taurūnas Baužas, muzikinį foną kūrė uostamiesčio kompozitorius Kristijonas Lučinskas.

Po pietų nuo J. K. Chodkevičiaus paminklo iki vasaros estrados nusidriekė marga moksleivių saviveiklininkų eisena. Vasaros estradoje vyko dainų ir šokių šventė „Tai gražiai mane augino“. Joje dainavo ir šoko ne tik į Lietuvos 100-mečiui skirtą Dainų šventę Vilniuje, kuri prasidės birželio pabaigoje, atrinkti, bet visi kolektyvai – iš viso per pusantro tūkstančio dainininkų ir šokėjų.
Įspūdingam renginiui pasibaigus, kretingiškiams koncertavo Kauno bigbendas ir atlikėja iš Estijos Sofija Rubina, o tada prasidėjo iškilimnga Kretingos miesto šventės ceremonija, kurios metu suteiktas Kretingos rajono garbės piliečio vardas ir įteiktos Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premijos.
Už nuopelnus Kretingos rajono bendruomenės kultūrai ir švietimui, Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje bei užsienyje Kretingos rajono garbės piliečio vardas šiemet suteiktas Lietuvos nacionalinio kultūros centro Choreografijos poskyrio vadovei Živilei Adomaitienei. Jos vadovaujami Vydmantų, lopšelio-darželio „Pasak“, Kretingos meno mokyklos šokių studijos „Ratilėlis“ šokėjai ne kartą yra tapę respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatais ir laimėtojais. Dirbdama Meno mokykloje, Ž. Adomaitienė sukūrė teatralizuotus koncertus, choreografinius spektaklius, menines-koncertines programas. Nuo 2002 m. ji yra įvairių šokių konkursų vertinimo komisijos pirmininkė ir narė, nuolat veda respublikinius seminarus šokių mokytojams, aktyviai dalyvauja kūrybinėje ir organizacinėje veikloje rengiant dainų šventes. Šiemet Ž. Adomaitienė yra Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos...“ šokių dienos „Saulės rato ritimai“ koordinatorė, vyriausioji baletmeisterė. Ž. Adomaitienė net du kartus – 2006 ir 2012 metais – tapo Kretingos rajono kultūros ir meno premijos laureate. Šiuo metu ji gyvena Vilniuje, dirba Lietuvos nacionaliniame kultūros centre.
Savivaldybės kultūros ir meno premijos įteiktos penkiems kūrėjams: už reikšmingą etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą – amatininkei Ievai Garjonienei; už išskirtinę kultūrinę-švietėjišką veiklą – Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Vydmantų filialo vyresniajai bibliotekininkei Romutei Girskienei; už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę bei kultūrinę veiklą – Kretingos kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai; už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę ir kultūrinę veiklą – Kretingos rajono kultūros centro kamerinio choro „Kristale“, buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“, retro muzikos ansamblio „Gija“ vadovei Kristinai Rimienei; už rajono kultūros ir meno reprezentavimą užsienio šalyse – tautodailininkui Gediminui Staškauskui.
Po iškilmingos ceremonijos, kurioje kretingiškius sveikino ir svečiai iš Estijos bei Slovakijos, vasaros estrada skambėjo nuo muzikos ir dainų – koncertavo Marija Naumova iš Latvijos, grupė „Rondo“ ir choras „Božolė“. Vidurnaktį dangų papuošė šventinių fejerverkų gėlės.
Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje tuo metu vyko maldos naktis už Kretingą, tiesiogiai transliuota per Marijos radiją, o sekmadienį tikintieji rinkosi ne tik į šv. Mišias – Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos ministras br. Algirdas Malakauskis bažnyčioje vedė mokymus „Šv. Antanas Paduvietis – mūsų šventasis“.

Skaityti 206 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Lapkritis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje