Savireklama

Padėti teptuko dar neleido Pirmo puslapio

  • %PM, %30 %737 %2018 %16:%Birž

 

Laima STONKUVIENĖ

 

Kretingos kultūros centro Vitražo salėje eksponuojama 84-erių tautodailininko Alfonso Sereikos tapybos darbų paroda „Natiurmortai“. Trečiadienį juos autorius pristatė jaukiame bičiulių, pažįstamų, kūrybos gerbėjų būrelyje.
„Nėra nieko gražesnio ir prasmingesnio, kaip su didžiule meile atliktus savo darbus parodyti gimtojo miesto, kuriame prabėgo beveik 50 metų, žmonėms. Darbai – skirtingi, tačiau visi labai šilti ir gražūs“, – trumpai pristatydama parodos autorių popietę pradėjo Kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė paprašydama tapytojo išduoti paslaptį, kaip tiek darbų – Centre eksponuojami 22 natiurmortai – pavyko sukaupti ir išsaugoti, taip pat priminti, kokia buvo pradžių pradžia.
A. Sereika prisiminė metus, kai su žmona Elena pasistatė Kretingoje namą. „Žiūrim, visame name tik vienas paveikslas ant sienos kabo. Kadangi daugiau nusipirkti po statybų nebuvo pinigų, sakau, pats nusipiešiu, taip ir padariau, – juokėsi A. Sereika. – Pamatė tuos mano piešinius tuometės tautodailininkų vadė Laimutė Grigaitienė ir bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė, jų iniciatyva surengiau parodą. Keturi paveikslai buvo nuvežti į zoninę parodą, du iš jų atrinkti į respublikinę. Tai suteikia galimybę greičiau gauti tautodailininko vardą“.
Tokios sėkmės paskatintas, pasak A. Sereikos, nuvažiavo pasimokyti tapyti pas klaipėdietį menininką Aleksandrą Ilginį, įkūrusį suaugusiųjų dailės studiją „Guboja“, pas kurį mokėsi ir kiti dabar žinomi rajono tapytojai Edvardas Stalmokas, šviesaus atminimo Kurtas Skroblys ir Jurgis Račkauskas. „Priėmė mane į mokomąją grupę. Kai nusivežiau tris savo paveikslus, Aleksandras Ilginis pažiūrėjo į juos ir paklausė, ar jie tikrai mano tapyti. Po kiek laiko, teigdamas, kad „jaučiu spalvą“, pervedė į kūrybinę grupę, kurioje, kaip sakė, mokė amatą paversti menu. Dvejus metus į Klaipėdą važinėjau“, – apie savo mokslus pas žinomą dailininką, su kuriuo ilgainiui tapo draugais, pašmaikštaudamas pasakojo A. Sereika.
Į Kretingą, kur prabėgo didžioji šeimos gyvenimo dalis, pastaruosius metus A. Sereika grįžta tik vasaroti, žiemas leidžia Vilniuje. „Bute sostinėje per žiemą nėra ką veikti, tad ir tapau. Gerokai padirbėjau 2015-aisiais, kai man buvo įteikta Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija. Jaučiau pareigą už tokį įvertinimą atsidėkoti paroda. Daug tapiau ir šią žiemą, sukūriau 60 paveikslų – peizažų, natiurmortų, parodoje eksponuojama tik maža dalis. Ši paroda Kretingoje greičiausiai jau bus ir paskutinė. Manau, kad ne tik šokėjas ar dainininkas, atėjus laikui, turi nueiti nuo scenos. Tą patį turi padaryti ir tapytojas. Labai patiko Marijos Cvirkienės natiurmortai, tačiau kai parodoje pamačiau paskutinius jos darbus ir palyginau su kūryba jaunystėje, tai skiriasi kaip diena ir naktis. Kam gadinti gerą vardą? Senatvė žliba ir apkurtus, kuri niekais paverčia kūrybos burtus“, – eiliuotai priežastį, kodėl nebetapys, na, gal tik dėl savęs, paaiškino A. Sereika.
Tačiau tokius tapytojo žodžius į miltus sumalė jo pasveikinti atėję bičiuliai. „Nesikelk į puikybę, nesakyk, kad nebetapysi. Neiškęsi netapęs, ne toks esi žmogus, gerai tamstą pažįstu. Būk drūts ir maliavuok tuoliau!“ – linkėjo žodžio kišenėje neieškantis tautodailininkas Raimundas Puškorius. Tautodailininkų vadovė, muziejininkė Danutė Šorienė sakė esanti įsitikinusi, kad tai tikrai ne paskutinė A. Sereikos paroda. „Muziejuje turime tik penkis jūsų darbus. Mažokai. Norėtume turėti daugiau. Tad piešti dar teks,“ – kalbėjo D. Šorienė įteikdama rožių iš Dvaro parko ir knygą apie kryždirbystę.
Su dovanomis ir gėlių žiedais į susitikimą atėjo ir anotaciją apie parodos autorių parašęs Algis Kuklys, brolis pranciškonas Bernardas, Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Dalia Činkienė ir kt. Tautodailininkė Virginija Barzdžiuvienė juokavo: „Iš parodos suprantu, kad Alfonsas, kurį labai myliu, pažįsta ne visas gėles. Natiurmortuose jų yra visokių, bet vienos tai nėra. Teks ir ją nupaišyti“, – sakė įteikdama saulėgrąžos žiedą.
Parodos iniciatorė J. Jonauskienė tapytojui linkėjo per žiemą pritapyti naujų darbų ir kitąmet Kultūros centre surengti „šviežią“ parodą.

Skaityti 71 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Liepa 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Mes Facebooke