Savireklama

Nori atskleisti Bajorų akmens paslaptį Pirmo puslapio

  • %AM, %01 %399 %2018 %08:%Rugp

 

Didžiulį istorikų, mokslininkų ir paveldosaugininkų susidomėjimą sukėlė Kretingos priemiestyje, ties Bajorais, nuošalioje vietoje esantis akmuo, kuriame iškalti Gediminaičių stulpai, kryžius ir mįslingos linijos. Apie jį jiems pranešė mūsų kraštietis, „Lietuvos žinių“ žurnalistas Denisas Nikitenka. Apie metrą aukščio ir beveik 6 metrų apimties akmenį, žemaičių kūliu vadinamą, su žmogaus rankomis padarytais ženklais žurnalistui neseniai parodė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios savanorių rinktinės karininkas kapitonas Tomas Malūkas.
„Jis tikino kūlį su Gediminaičių stulpais aptikęs prieš dešimtmetį, nemanęs, kad tas akmuo yra kažkoks ypatingas, – pasakojo D. Nikitenka, apie tai parašęs straipsnį „Akmens paslaptys suintrigavo mokslininkus“. – Akmenį išmatavau, nufotografavau, nustačiau jo koordinates, panaudodamas skutimosi putas – jas įpurškiau į griovelius – nustačiau kitus žymenis. Išlikusi tik apatinė Gediminaičių stulpų dalis, nes ties jais kažkas bandė simbolį naikinti: matyti aiškios skaldymo žymės, riedulys skilęs pusiau, o šalia jo mėtėsi nuoskalos. Po stulpais iškaltas vadinamasis lygiapetis kryžius. Taip pat matyti abipus stulpų žmogaus rankomis padaryti savotiški latakai, tiesios ir kiek lenktos linijos. Beje, už 50 metrų rastas ir tarpukario laikų betoninis stulpelis (riboženklis) su Gediminaičių stulpais. Matyti net raudonų ir geltonų dažų likučiai. Apie radinį pranešiau istorikams, archeologams, mokslininkams, kurie iškėlė ne vieną versiją“.
Pasak D. Nikitenkos, gali būti, kad paveldosaugai nežinomas ir pirmą kartą aprašomas Bajorų akmuo yra unikalus Lietuvoje istorijos paminklas, menantis pagonybės laikų kulto vietą arba XIII amžiaus Livonijos ordino, XV amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikų riboženklius bei tarpukario sueigas, šventes. Nustatyti tikrąją akmens ir ant jo iškaltų simbolių kilmę įmanoma tik atlikus trasologinius tyrimus, manoma, kad būtų prasmingi ir archeologiniai žvalgymai.
Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) prof. dr. Vykintas Vaitkevičius D. Nikitenkai teigė įžvelgiantis žilos senovės pėdsakus, kad radinys yra neabejotinai vertingas, reikšmingas. Mokslininko manymu, Gediminaičių stulpai – LDK sienos su Vokietijos ordinu riboženklis, padarytas po 1422-aisiais pasirašytos Melno taikos sutarties. Gediminaičių stulpai nuo 1397 metų buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto herbas. Po juo iškaltas kryželis greičiausiai yra Livonijos ordino riboženklis, nes būtent kryžiais medžiuose, akmenyse Ordinas žymėjo savo žemių ribas. Šis žymuo, kaip ir stulpai, padarytas naudojant geležinį kaltą. O štai pailgi grioveliai – neįminta mįslė, jie gali būti susiję su baltų genčių laikais, galbūt tai – apeiginiai latakai paaukotiems skysčiams nutekėti.
Kretingos muziejaus istorikas Julius Kanarskas D. Nikitenkai sakė apie tokį akmenį girdėjęs, tačiau jo nematęs. Muziejininko manymu, Bajorų akmuo gali būti susijęs su tarpukario Lietuvoje labai aktyviai veikusia Šaulių sąjunga: Kretingos mieste veikė du būriai, dar vienas – Bajoruose, kurio branduolį sudarė nuo 1926-ųjų iki 1939 m. prie geležinkelio stoties veikusio sunkiųjų darbų kalėjimo su akmenų skaldykla darbuotojai. „Akmuo – ant aukštumos, kuri dabar apaugusi palyginti jaunais medžiais. Galima spėti, kad tarpukariu ta vieta buvusi atvira ir tapusi šaulių sambūrių aikštele, švenčių vieta“, – „Lietuvos žinių“ žurnalistui pasakojo J. Kanarskas. Pasak jo, per upę buvo nutiestas ir pylimas, galėjai pereiti nesušlapęs kojų, tad bajoriškiai tą aukštumą su akmeniu pasiekdavo lengvai. Galima spėlioti, kad galbūt stulpus iškalė šauliai. O jie tikrai galėjo atsivesti akmentašį iš kalėjimo.
Klausimų, pasak D. Nikitenkos, kelia ir akmens skaldymo detektyvas. „Ar tai sąmoningai padaryta nepritariant 1923 metų įvykiams, kai prie didžiosios buvo prijungta Mažoji Lietuva, į kurią pateko ir dalis Bajorų – kaip tik ta dalis, kurioje yra akmuo. Ar vandalizmo atvejis buvo Klaipėdos kraštą 1939-aisiais aneksavus hitlerinei Vokietijai, o gal jau sovietų laikais po 1944-ųjų okupacijos? Mokslininkų teigimu, Gediminaičių stulpus sąmoningai bandyti naikinti galėjo ir vietos žmonės, žinoję apie akmenį ir ant jo iškaltus simbolius“, – straipsnyje rašo D. Nikitenka.
Jo žodžiais, spėlionių širmą galėtų praskleisti galbūt likę gyvi amžininkai – buvę Bajorų šauliai arba jų ainiai. „Būtent jie galėtų paliudyti, kad stulpai akmenyje jau buvo tarpukariu. Arba kad jie buvo iškalti šaulių iniciatyva, kad jie prie to akmens eidavo švęsti. Labai tikiuosi, kad atsiras ir atsilieps įvykių liudininkai, amžininkai arba jų palikuonys, papasakos apie šį Bajorų akmenį, padės man atskleisti jo paslaptį“, – viliasi „Lietuvos žinių“ žurnalistas.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas, pritaręs, kad šalies mastu tai itin retas radinys, D. Nikitenką informavo, jog artimiausiu metu bus kreipiamasi į Kultūros paveldo centrą – nustačius Bajorų akmens vertingąsias savybes, bus siūloma objektą įtraukti tarp valstybės saugomų kultūros paveldo objektų ir į Kultūros vertybių registrą.
D. Nikitenkos straipsnį „Akmens paslapys suintrigavo mokslininkus“ galima perskaityti https://www.lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/akmens-paslaptys-suintrigavo-mokslininkus/269565.

„Švyturio“ inf.

Skaityti 122 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Spalis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke