Savireklama
×

Pranešimas

There was a problem rendering your image gallery. Please make sure that the folder you are using in the Simple Image Gallery Pro plugin tags exists and contains valid image files. The plugin could not locate the folder: media/k2/galleries/1344

Iš užmaršties prikėlė kraštotyros draugiją Pirmo puslapio

  • %PM, %11 %549 %2018 %12:%Rugs

Laima STONKUVIENĖ

Kretingos muziejaus Baltojoje salėje praėjusį penktadienį vyko popietė „Kretingos kraštotyros draugijos įkūrimo reikšmė krašto kultūrai“ bei surengta šiai temai skirta spaudinių paroda. Tai buvo pirmasis renginys iš trijų, į kuriuos muziejininkai pakvies projekto „Lietuvos muziejų kelias“, šiemet pristatančio Nepriklausomybės metų ženklus, metu.

Padėkojo krašto istorijos saugotojams
„Kraštotyros draugijos buvo mažieji kultūros sąjūdžiai. Jų veikloje dalyvavę žmonės neleido pamiršti tautiškumo istorijos, namuose kaupė ir taip ateities kartoms išsaugojo ir materialinius, ir dvasinius kultūros lobynus. Kaip savo laiku, skatinant lietuvybę, svarbų vaidmenį suvaidino bažnyčia, taip kraštotyrininkų draugijos „uždegė“ žmones saugoti savo krašto paveldą. Gaila, kad šios organizacijos veikla išblėso, nunyko, reikėtų jos veiklą atgaivinti. Būtent todėl kraštotyros draugija pasirinkta Nepriklausomybės metų ženklu, būtent todėl iš užmaršties prikėlėme žmones entuziastus, kurie, negaudami jokio atlygio, skiepijo meilę savo kraštui, jo istorijai, lietuvybei“, – sveikindama popietės dalyvius kalbėjo muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.
Už supratimą ir pastangas išsaugant vertingus mūsų krašto istorijai eksponatus, kurie praturtino muziejaus fondus ir papildė ekspozicijas, V. Kanapkienė ir popietės organizatorė Archeologijos ir istorijos skyriaus vedėja Jolanta Klietkutė padėkas įteikė Ritai Nagienei, Juozui Šakiniui, Denisui Nikitenkai, Laimutei Kristinai Grigaitienei, Algiui Jokūbauskui, Antanui Algimantui Baranauskui, Antanui Lūžai, Edmundui Giedrimui, Irenai Zubienei, Jonui Drungilui, Eugenijai Rumeikienei, Eugenijai Viluckienei, Reginai Naureckienei, Linai Mikuckienei, Pauliui Vaniuchinui, Petrui Michniovui ir kt. „Dėkojame už dovanotus eksponatus, kurie galbūt buvo jūsų šeimų relikvijos. Jūsų dėka krašto istorijos namai – muziejus – tapo įdomesnis ir patrauklesnis. Ačiū už pagarbą ir meilę gimtajam kraštui, jo istorijai“, – sakė muziejaus vadovė.

Veikti paskatino šiauliečiai
Pasakojimą apie Kretingoje veikusią kraštotyrininkų draugiją J. Klietkutė pradėjo pirmiausiai primindama, kad kraštotyra – tai teminis ar išsamus regiono vietovių ir gyvenviečių tyrimas, kurį laisvalaikiu atlieka neprofesionalūs visuomenės atstovai. „Tai yra pagalbinė istorijos tyrimų šaka, daugiausia tyrinėjanti etnologiją ir kultūrinę antropologiją. Kraštotyra yra svarbi mokslui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui bei meilės gimtajam kraštui ugdymui, – kalbėjo J. Klietkutė. –
Kretingos apylinkėse didelis susidomėjimas gimtojo krašto praeitimi kilo XX a. 4 dešimtmečio pradžioje, o jį sukėlė 1927-aisiais įsteigta Šiaulių kraštotyros draugija, į gimtųjų apylinkių tyrimus įtraukusi Žemaitijos regiono pedagogus, tarnautojus, dvasininkus, platinusi kraštotyros leidinį „Gimtasai kraštas“. Vieni pirmųjų į kraštotyros judėjimą įsitraukė kretingiškiai vidurinės mokyklos direktorius Jonas Kirlys, savivaldybininkas Pranas Budkus, miesto valdybos narys Antanas Dirmeitis, apskrities gydytojas Jonas Nainys, pradžios mokyklų inspektorius Juozas Žilvitis. Jie prisidėjo prie Šiaulių kraštotyros organizacijos veiklos, platino jos parengtas anketas, dalyvavo Kretingos apskrityje rengiamose draugijos ekspedicijose, kurių metu surinkta medžiaga keliaudavo į Šiaulių „Aušros“ muziejų“.

Surinko eksponatus ir įkūrė muziejų
Pasak J. Klietkutės, pedagogo J. Žilvičio sumanymu 1934 m. gegužę buvo pradėta ruoštis įsteigti kraštotyros draugiją ir muziejų apskrities centre Kretingoje. Iš pradžių tam buvo įkurtas Lietuvos archeologiniams ir etnografiniams senovės kultūros paminklams apsaugoti Kretingos apskrities komitetas. Jis turėjo organizuoti kraštotyrinę veiklą, rūpintis eksponatų įsigijimu ir muziejaus steigimu. Komiteto pirmininku buvo patvirtintas J. Žilvitis, jo pavaduotoju – Kretingos miesto burmistras Tomas Dambrauskas.
Eksponatams rinkti, saugoti ir būsimam muziejui prižiūrėti buvo nutarta įkurti visuomeninę organizaciją – Kretingos kraštotyros draugiją. Į ją įsirašė daugiau kaip 40 žmonių, daugiausia – pedagogų ir savivaldybių tarnautojų.
Draugija nutarė tyrinėti gimtojo krašto praeitį, gamtą, saugoti istorijos ir kultūros paminklus, rinkti materialinės ir dvasinės kultūros vertybes. Surinktai medžiagai kaupti, saugoti ir eksponuoti užsibrėžė įkurti Kretingos muziejų.
„Komitetas išleido ir visoje apskrityje išplatino atsišaukimą „Rinkime Kretingos muziejui medžiagą“, kuriuo ragino visuomenę rinkti eksponatus kuriamam muziejui: senovės liekanas, žmonių dirbinius ir gaminius, pinigų kolekcijas, fotografijas, paveikslus, spaudinius ir t.t. Atsišaukimus gavo 102 juridiniai ir fiziniai asmenys. 1934 m. buvo įkurta Kretingos kraštotyros draugija, o po metų, 1935-ųjų liepos 12 dieną iškilmingai atidarytas Kretingos kraštotyros muziejus. Tai tarpukariu buvo didelis kultūros ir švietimo laimėjimas“, – akcentavo J. Klietkutė. Muziejuje iki šiol išsaugotas iškilmių proga surašytas Kretingos muziejaus atidarymo aktas, kurį pasirašė daugiau negu 20 komiteto narių ir dalyvių, tarp jų – miškininkas Marijonas Daujotas, poetas Juozas Butkus-Butkų Juzė, gydytojas Jonas Nainys, provizorius Vladas Grudzinskas ir kt.

Svarbiausi faktai ir veikla – parodoje
Be pedagogo Juozo Žilvičio, kuriam 1988 m. suteiktas Kretingos rajono piliečio garbės vardas, Kretingos muziejaus komiteto pirmininko pareigas dar ėjo Lietuvos policijos karininkas, vidaus reikalų ministerijos tarnautojas Juozas Vaišnys, komiteto nariais buvo: vicepirmininkas – burmistras Tomas Dambrauskas, iždininkas – Salantų valsčiaus viršaitis Kipras Stankūnas, narys-revizorius – Kretingos miškų urėdijos urėdas Marijonas Daujotas, reikalų vedėjas – bankininkas Antanas Dirmeitis.
Svarbiausi muziejaus pagalbininkai ir neetatiniai darbuotojai buvo Kretingos kraštotyros draugijos nariai-bendradarbiai, kurie nuo 1935 m. pabaigos buvo vadinami Kretingos muziejaus bendradarbiais. Jais galėjo tapti kiekvienas pageidaujantis, užpildęs raštišką apsižadėjimą dalyvauti muziejaus veikloje. Pasak J. Klietkutės, 1935 m. muziejus turėjo 40, 1937 m. – 75, 1938 m. – 70 bendradarbių.
Popietės metu veikusioje spaudinių parodoje kretingiškiai galėjo daugiau sužinoti ir apie kraštotyrines tiriamąsias ekspedicijas, muziejaus veiklą 1935–1936 metais, pamatyti kraštotyros anketas. Parodą parengė Julius Kanarskas.

Skaityti 169 kartai

Paveikslėlių galerija

{gallery}1344{/gallery}

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Spalis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje