Savireklama

Būkime dėmesingi šalia esančiam žmogui Pirmo puslapio

  • %AM, %15 %234 %2019 %04:%Bal

Valstybinio psichikos sveikatos centro leidinyje „Veiksmai visuomenės sveikatos srityje vykdant savižudybių prevenciją, skelbiama, kad kiekvienais metais pasaulyje nusižudo beveik milijonas žmonių. Savižudybės ir toliau išlieka svarbi socialinė ir visuomenės sveikatos problema. 1998 m. jos sudarė 1,8 proc. visos ligų naštos, ir turimi duomenys rodo, kad 2020 m. šis rodiklis turėtų pakilti iki 2,4 proc.
Savižudybė beveik visada yra procesas – planuotas, ruoštas aktas, kai žmogus grūmėsi su mintimis nusižudyti ar ne, kol pagaliau ryžosi jai. Tačiau savižudybės aktas dažnai yra impulsyvus, neapgalvotas veiksmas, tuo metu kilusių stiprių emocijų sukeltas elgesys. Ne visais atvejais norima mirti, dažnai tokiu būdu šaukiamasi pagalbos, siekiama sulaukti dėmesio, manipuliuoti kitais. Tyrimais yra išsiaiškinta, kad dažniausiai savižudybė – tai ne blaivaus ir šalto apsisprendimo rezultatas, o asmenybės krizės ir/ar psichikos sutrikimo pasekmė. Laikui bėgant kaupiasi įvairios priežastys, stumiančios žmogų į savižudybę. Paskutiniu postūmiu gali būti išgyvenamas didelis stresas arba sunki krizinė situacija.
Savižudišką elgseną galima apibūdinti kaip sudėtingą, plataus diapazono reiškinį – pradedant nuo minčių apie savižudybę, kurias žmogus išreiškia žodžiais arba neverbaliniais būdais, ir baigiant savižudybės planavimu, mėginimu nusižudyti ir, blogiausiu atveju, įvykdyta savižudybe. Tokiai elgsenai įtakos turi tarpusavyje persipinantys biologiniai, genetiniai, psichologiniai, socialiniai, aplinkos ir situaciniai veiksniai.
Savižudybės riziką didina psichikos ir somatinės ligos, alkoholizmas ir narkomanija, lėtinės ligos, stiprūs emociniai sukrėtimai, patirtas smurtas, staigūs esminiai gyvenimo pokyčiai, tokie kaip prarastas darbas, išsiskyrimas su partneriu ar kiti nepalankūs įvykiai, arba, kaip pasitaiko daugeliu atvejų, įvairūs šių veiksnių deriniai. Psichikos sveikatos sutrikimams skirtinguose kontekstuose tenka skirtingas vaidmuo, tačiau be jų tam didelės reikšmės turi ir kiti veiksniai, tokie kaip kultūrinis ir socialinis-ekonominis statusas. Savižudybė tiek iš karto, tiek ilgainiui smarkiai paveikia ir aplinkinius: nusižudžiusiojo (-sios) sutuoktinį (-ę), tėvus, vaikus, giminaičius, draugus, bendradarbius, jo (jos) pažinotus bendraamžius ir kitus tos pačios socialinės padėties žmones.
Neretai kaip išeitį iš susiklosčiusios sudėtingos situacijos žmonės renkasi savęs žalojimą. Šis elgesys palengvina sunkius emocinius išgyvenimus. Žalojant save siekiama nusiraminti, sukontroliuoti save, dažnai – išlieti neapykantą sau arba aplinkiniams. Mokslininkai teigia, kad maždaug 10 procentų žmonių taip sprendžia krizines situacijas. Žalodami save ir patirdami išorinį skausmą, jie paprastai bando nukreipti savo dėmesį ir mintis nuo vidinio skausmo, įtampos, kamuojančio nerimo. Ne visi žalojantys save asmenys yra potencialūs savižudžiai, tačiau į save nukreiptas pyktis neabejotinai padidina savižudybės riziką (Gailienė D., 2001).
Savižudiškas elgesys vis labiau plinta tarp jaunimo. Pasaulyje savižudybė yra viena iš trijų dažniausių mirties priežasčių tarp ekonomiškai produktyviausios visuomenės dalies (tarp 15–44 metų žmonių) ir antroji pagal dažnumą mirties priežastis 15–19 metų jaunuolių amžiaus grupėje. Tarp pagyvenusių žmonių savižudybės rizika daugelyje pasaulio šalių taip pat išlieka didžiulė.
Nors per pastaruosius 11 metų savižudybių dažnis Lietuvoje sumažėjo 40 proc. – tai vienas iš didžiausių sumažėjimų Europoje, tačiau šis reiškinys vis dar nepraranda savo aktualumo. Lietuvos gyventojų savižudybių skaičius daugiau nei dešimtmetį išlieka didžiausias Europoje. Kasmet šalyje nusižudo apie 900 gyventojų. Tai yra apytiksliai 4 kartus daugiau nei per tą patį laiką žūsta eismo įvykiuose.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pažymi, kad aukšti savižudybių rodikliai Lietuvoje susiję su daugeliu veiksnių, įskaitant greitus socialinius ir ekonominius pokyčius, didinančius psichologinį, socialinį nesaugumą.
Kretingos rajono savivaldybėje savižudybių skaičius nuo 2013 m. kasmet mažėjo, išskyrus 2016-uosius. Tais metais šių nelaimių skaičius išaugo daugiau nei dvigubai – iki 41,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Tačiau po metų savižudybių skaičius sumažėjo beveik keturis kartus.
Didžioji dalis savižudybių įvyksta kaimo vietovėse. Analizuojant Kretingos rajono gyventojų amžiaus grupes, kuriose yra didžiausias mirtingumas dėl savižudybių, nustatyta, kad savižudybių skaičius yra didesnis tarp darbingo ir vyresnio amžiaus Kretingos rajono gyventojų.
Situacija yra nestabili ir vis gi reikia dėti daug pastangų, kad savižudybių skaičius Kretingos rajone palaipsniui mažėtų. Čia labai pasitarnautų specialistų, kurie pirmieji susiduria su krizinėje situacijoje esančiu asmeniu mokymai. Yra labai svarbu, kad specialistai galėtų atpažinti savižudybės rizikos ženklus, įvertinti riziką bei efektyviai į ją reaguoti. Taip pat yra aišku ir tai, kad norėdami pasiekti ilgalaikį rezultatą turėsime apsišarvuoti kantrybe, remtis mokslu, dirbti nuosekliai ir ne vienerius metus.
VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centras ragina Kretingos rajono gyventojus būti dėmesingiems šalia esančiam žmogui. Pateikiame informaciją apie Kretingos rajono savivaldybėje pagalbą teikiančias įstaigas savižudybės krizę išgyvenantiems asmenims.

Inna VIRŠILIENĖ
VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro direktorė

Skaityti 31 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Balandis 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje