Švietimo laukia didelė reforma Pirmo puslapio

  • %AM, %04 %467 %2017 %10:%Kov

Andrius JUŠKEVIČIUS


Kretingoje susirinkę Skuodo, Klaipėdos rajono, Palangos pedagogai aptarė būsimą švietimo reformą.
Pagrindinį pranešimą apie būsimos švietimo reformos gaires padarė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinė švietimo sistema mažai tenkina visuomenę – moksleivius, jų tėvus, pedagogus, visą valstybę. Mokyklose vis prastėja moksleivių paruošimas, blogas jaunimo paruošimas renkantis specialybes. Aukštųjų mokyklų statistika byloja, kad po pirmojo kurso universitetuose nubyra apie 2000 studentų. Buvę mokiniai į gyvenimą eina pasimetę, jiems sunku susiorientuoti kur eiti, ką mokytis, studijuoti. Švietimo sistema yra fragmentiška, mažai ryšio tarp mokyklų, kolegijų, universitetų. Vykdant švietimo reformą būtina įgyvendinti jos harmoniją, įvairių pakopų perimamumą.
Pasak E. Jovaišos, iš esmės būtina keisti profesinio orientavimo sistemą. Šiuo metu ji jaunimui nieko neduoda, laikoma tik senų tradicijų – bet kuria kaina siekti aukštojo mokslo. O ta kaina, kaip rodo gyvenimas, yra per didelė, neapgalvota, ji neretai luošina jaunuolius, per brangi valstybei. Mes turime įvairių mokslų daktarus, tačiau visiškai neįgyvendintas tikslas siekti profesinio lygmens – profesijos magistro, daktaro laipsnio.
E. Jovaiša argumentavo, kodėl vaikus į mokyklą reikėtų leisti nuo 6 metų, ką tai duotų jų tėvams ir visuomenei. Jo nuomone, dabartinė situacija, kai mokyklų baigiamosiose klasėse sėdi 18-19 metų jaunuoliai, vargu ar yra pateisinama. Pranešėjas pastebėjo, kad tik keturiose ES valstybėse vaikai į mokyklas pradeda eiti sulaukę 7 metų, tarp jų – ir Lietuva.
Komiteto pirmininkas kalbėjo ir apie brandos egzaminus. Kaip rodo daugelio metų patirtis, egzaminai yra, o brandos – ne. Jaunimo pasimetimas, neapsisprendimas ką veikti gyvenime, kuo užsiimti – ilgus dešimtmečius besitęsianti liga.
Lietuvos Respublikos prezidento patarėja švietimo klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė susirinkusių pedagogų dėmesį atkreipė į patyčių mokyklose problemą. Jos nuomone, visuomenei būtina nepalyginamai daugiau dėmesio skirti mokyklų vidaus psichologiniam klimatui, mažinti atotrūkį tarp miesto ir kaimo mokyklų lygio, užtikrinti, kad moksleiviai visur gautų kokybišką švietimą. Didelės problemos yra mokyklų finansavimo srityje, būsimoji švietimo reforma ir čia numato esminius pokyčius.
Prezidento patarėja aptarė ir mokyklų vadovų kaitos klausimą. Visose savivaldybėse būtina įgyvendinti vadovų skaidrumo, depolitizavimo reikalavimus, siekti, kad vadovai būtų aiškūs savo profesijos lyderiai, atsakingi už darbo rezultatus. Pedagogų visuomenėje svarstomas etikos kodeksas, kuriame numatomos ne tik mokytojų pareigos, bet ir teisės. Aiškiai suformuluotos pedagogų teisės padėtų spręsti daugybę konfliktų, kylančių mokyklose. Pasak S.Mačiukaitės-Žvinienės, būtina mažinti mokytojus užgriuvusį popierizmą, biurokratizmą, kad jie galėtų susikoncentruoti į svarbiausią darbą – mokymo ir ugdymo procesą.
Susitikime kalbėjusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė akcentavo visų švietimo sistemos pokyčių būtinybę. Ji pastebėjo, kad pokyčiais turi būti suinteresuoti patys pedagogai, vien ministerija nieko padaryti neįstengtų. Ministrė pripažino, kad jau 25 metus besitęsianti švietimo reforma demonstruoja tik viena – jos blogą ar abejotiną kokybę. Pertvarkų laukia ir pedagogų kvalifikacijos kėlimo sistema, nes dabartinė jau niekaip nebetenkina poreikių, ji pernelyg biurokratizuota.
Akivaizdu, kad ir švietimo sistemos finansavimo klausimai pasisukę abejotina kryptimi – didelės lėšos skiriamos infrastruktūrai, o ne mokytojų darbo apmokėjimo tobulinimui. Ministrė pripažino, kad pati nustebo pamačiusi, jog ministerija „apaugusi“ įvairiomis viešosiomis įstaigomis, kurių darbo efektyvumu ir būtinumu galima ir paabejoti, tačiau jos suryja pakankamai dideles lėšas. Ar tai būtina? Iš ES fondų švietimo sričiai tvarkyti ateina didžiuliai pinigai, tačiau realiai mokytojams lieka trupiniai.
Pedagogų diskusijoje pastebėta, kad nemažą dalį problemų sukėlė šalies demografinė krizė, didžiulė emigracija. Vykdant švietimo reformą būtina atsižvelgti ir į šią aplinkybę.
Pedagogų susitikime buvo pastebėta, kad tik tarpusavyje bendraujant visoms žinyboms, pedagogų visuomenei, mokyklų bendruomenėms įmanoma sėkminga visos švietimo sistemos reforma.

Skaityti 727 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Rugpjūtis 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje