Savireklama

Aplaidumas teisinamas pažadais Pirmo puslapio

  • %PM, %02 %818 %2017 %18:%Gegužė

Kęstutis GABŠYS

Garbaus amžiaus Kretingos Mėguvos gatvės gyventoja redakcijai pasiskundė gyvenanti baimėje, nes gali prarasti galimybę patekti į savo namus. Pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, keliukas, kuriuo ji ir dar keli jos kaimynai važiuoti pasiekdavo savo namus, staiga tapo kaimynystėje statomo namo sklypu.
Atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė tradicines žemės dalijimosi ir teritorijų planavimo negeroves – painias teritorijų planavimo procedūras, savavališką žemės aptvėrimą, pelno siekimą aplinkinių sąskaita. Galiausiai, kai problemų kamuolys pasidaro per didelis, valdžia ją bando spręsti ne teisinėmis priemonėmis, o niekuo neįpareigojančiais „pasikvietimais pas save“.
Truputis istorijos
Praėjusių metų vasarą moteris ir jos šeimos nariai sužinojo, kad pusę amžiaus į jos sodybą vedęs privažiavimo takas atsidūrė privačiame žemės sklype, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Šio sklypo savininkas, Kretingos rajono savivaldybei palaiminus, 2011 metais daugiau kaip dviejų hektarų žemės sklypą padalino į dvidešimt tris gyvenamosios paskirties sklypus, kuriuose prasidėjo individualių namų statyba.
Vieną iš sklypų įsigijęs žmogus papasakojo, kad į kaimynines sodybas vedąs kelias yra jo žemėje ir po statybų pabaigos jis ketinąs jį aptverti. Tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus. „Mano dukra dalyvavo susirinkime, kuriame buvo svarstomos numatomos statybos (detalaus plano svarstymo su visuomene procedūra – aut. pastaba). Ten jai pasakė, kad nereikia jaudintis, esą statybos vyks tik kaimyniniame sklype“, – pasakojo Mėguvos gatvės senbuvė.
2011 metais Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-222 patvirtintas detaliojo plano brėžinys leidžia susidaryti vaizdą, kad teisios yra abi pusės. Gyventojų naudojamas privažiavimas niekur nebuvo teisiškai įregistruotas ir atsidūrė kaimynų žemėje. Detaliojo plano svarstymo procedūrose dalyvavę asmenys nežinojo ir nebuvo informuoti, kad įvažiavimas į jų sodybą yra truputį pastumtas. Jei būtų apie tai sužinoję, greičiausiai pavojaus varpais būtų skambinę gerokai anksčiau.
Pametė kelią dėl takelio
Naujasis įvažiavimo kelias į sodybą moters netenkino dėl kelių priežasčių. Pirmiausia – tai yra ne privažiavimo kelias, o pieva, kurią paversti privažiavimo keliu reikia išpilti ne vieną toną žvyro. Be to, paaiškėjo, kad šalia esantis šv. Klaros moterų vienuolynas savo tvorą „pastūmė“ šiek tiek į priekį. Kilo pagrįstas pavojus, kad „pravažiavimas“ bus per siauras, ir savo sodybą vietovės gyventojai galės pasiekti tik pėsčiomis arba oru.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius 2016-08-12 dieną surašė žemės naudojimo patikros aktą, kuriame nurodė vienuolynui patraukti savo tvorą. Vienuolyno atstovas šį įvykį pavadino klaida ir valstybės institucijų reikalavimą be diskusijų įgyvendino. Artimiausiu metu bus organizuojama dar viena komisija, kuri įvertins, ar vienuolyno tvora atitraukta tinkamu atstumu.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, atlikusi matavimus kompiuterinėje programoje, mums teigė, kad siauriausias atstumas tarp vienuolyno tvoros ir naujai statomų namų yra apie 5 metrai. Tai esąs pakankamas plotis privažiuoti prie sklypo. „Šiandien projektuojami servitutiniai privažiavimai dažnai būna tik 3 metrų pločio“ , – tikino vedėja.
Žodinis pažadas
Po skundo Kretingos rajono savivaldybės administracijai Mėguvos gatvės gyventoja gavo savivaldybės administracijos raštą, kuriame teigiama, kad bendrauta su minėtos teritorijos detalaus planavimo organizatoriumi. Pastarasis „žodžiu įsipareigojo Kretingos rajono savivaldybės administracijai pasirūpinti įvažiavimu (neuždaryti, nepanaikinti ar kitaip nesugadinti esamo įvažiavimo į žemės sklypus adresu Mėguvos g. 30 ir 32, Kretingos mieste, ir informuoti šių sklypų savininkus“, – rašoma Savivaldybės administracijos rašte.
„Švyturio“ kalbinta Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja R. Kasnauskė paaiškino, kad sklypus padalinęs verslininkas Administracijos direktoriui įsipareigojo iki statybų pabaigos neuždaryti ir neaptverti dabar esamo pravažiavimo, o statyboms pasibaigus „įrengti naują kelią pagal detaliojo plano sprendinius“.
Temą būtų galima laikyti ir baigta su laiminga pabaiga, jei ne vienas jeigu... Visi šie įsipareigojimai yra padaryti žodžiu, kurių prie bylos neprisiųsi.
Neatlikti namų darbai?
Paskaičius anksčiau minėtą Administracijos direktoriaus atsakymą ir atidžiau išanalizavus viešai skelbiamus detaliojo plano brėžinius, kyla dar daugiau klausimų ir abejonių. Pirmiausiai, kodėl detaliajame plane nepareikalauta nurodyti, kaip į savo sklypus pateks kaimyninių sklypų savininkai. Kretingos savivaldybės vyr. architektė patvirtino, kad detalusis planas apsiribojo procesais planuojamo sklypo viduje. Būtent dėl tos priežasties kaimyninių sklypų savininkų interesai ir poreikiai palikti visiškai be dėmesio.
„Švyturio“ kalbintas teritorijų planavimo ekspertas teigė nesuprantąs, kodėl statybų organizatoriui neliepta numatyti, kaip savo sklypus pasieks kaimyninių teritorijų gyventojai, nenusakyta, kokio pločio turi būti privažiavimo kelias, o su statybas inicijuojančiu verslininku nesudaryta infrastruktūros sutartis. Būtent tokiame dokumente turėtų būti fiksuotas šis, dabar žodžiu duotas įsipareigojimas.
Į klausimą, kokių teisinių priemonių imtųsi savivaldybė, jei statybas vykdantis verslininkas nuspręstų neįgyvendinti savo žodžiu duotų įsipareigojimų, R. Kasnauskė atsakė atvirai ir paprastai: „Tektų verslininką kviestis pokalbiui iš naujo“.
Kol savivaldybės administracija tikisi, kad įsipareigojimai bus įgyvendinti, pravažiavimo kelio netekusiems Mėguvos gatvės gyventojams lieka tik melstis.

Skaityti 448 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Birželis 2019
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje