Grūdų rinkose ministras mato audrų debesis Pirmo puslapio

  • %PM, %02 %864 %2017 %19:%Gegužė

Kęstutis GABŠYS

Kretingos rajone lankėsi Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas ir Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas. Svečiai susitiko su rajono savivaldybės vadovais, administracijos žemės ūkio specialistais, rajono ūkininkais ir kaimo bendruomenių atstovais. Susitikimuose ministras kalbėjo apie pagrindines Lietuvos žemės ūkio ekonomines problemas ir perspektyvas, pristatė ministerijos svarbiausius pusės metų darbus bei ketinimus reformuoti Europinės paramos kaimui skirstymo tvarką.
Grūdų sektorius turbulencijos zonoje
Vertindamas bendrą žemės ūkio padėtį, ministras teigė, kad Lietuvos žemės ūkis iš esmės atsigavo nuo problemų, kurias sukėlė Rusijos rinkos praradimas bei pieno rinkos krizė. Tačiau kyla pavojus, kad susitvarkęs su viena krize, Lietuvos žemės ūkis tuoj gali sulaukti naujo smūgio. „Pastaruoju metu Lietuvos ūkininkai labai daug investavo į grūdų ūkius. Jei Europos Sąjungoje grūdais apsėjama vidutiniškai 66 procentai dirbamos žemės, Lietuvoje šis rodiklis siekia net 80 procentų. Grūdų mes užsiauginame tris kartus daugiau nei patys suvartojame, o likutį eksportuojame kaip žaliavą. Mūsų apdirbamoji pramonė nekuria papildomos pridėtinės vertės, o pastaruoju metu matome, kad Ukraina rimtai investuoja į grūdų auginimą. Ukrainos klimatas grūdams auginti yra palankesnis, todėl prognozuojame, kad į pasaulines rinkas ši valstybė greitai patieks 10-12 milijonų tonų papildomų grūdų. Dėl tokio pertekliaus grūdų kainos gali drastiškai kristi“ , – pavojus vardino ministras. Vienintelis šios problemos sprendimo būdas – ūkininkų gaminamos produkcijos perorientavimas nuo grūdų auginimo atgal į gyvulininkystę ir pienininkystę. Tam ministerija ketina skirti didelį dėmesį ir paramą iš ES lėšų.
Atveria rinkas lietuviškoms prekėms
Ministras akcentavo, kad šiuo metu Lietuvos žemės ūkio ministerija aktyviai dirba tam, kad Lietuvoje pagaminti maisto produktai būtų eksportuojami į užsienio rinkas. Ministerija pirmiausia rūpinasi, kad būtų panaikintos administracinės kliūtys, dažniausiai susijusios su įvairiais veterinariniais ir fitosanitariniais reikalavimais. „Šiuo metu ministerija aktyviai darbuojasi, kad atvertų kelius žemės ūkio produkcijos eksportui į Kiniją, Japoniją, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus. Tai yra valstybės, kurios dėl gamtinių ar demografinių sąlygų negali savarankiškai apsirūpinti maisto produktais. Lietuvoje pagaminti pieno produktai šiandien gali būti eksportuojami į 80 pasaulio valstybių“ , – teigė ministras.
Tiesa, pasak ministro, gautas leidimas į konkrečią šalį įvežti žemės ūkio produkciją dar nereiškia, kad ji ten bus vežama. Tai yra galimybių langas, kurį turi išnaudoti konkrečios įmonės. Lietuvoje šiandien pagaminamo pieno kiekis tik 1,5 karto viršija mūsų vidaus poreikius. Eksportuojant pieno produktus į dideles užsienio valstybes, Lietuva gali fiziškai nepatenkinti net vidutinio Kinijos miesto pieno produktų poreikio.
Planuoja keisti paramos tvarką
Susitikimuose su ūkininkais ministras žadėjo, kad artimiausiu laiku planuojama keisti europinės paramos teikimo tvarką ir principus. Lietuva laukia iš Briuselio leidimo perskirstyti tiesioginių išmokų dydžius skirtingiems ūkiams „Ūkiams, kurie per metus gauna daugiau kaip 150 tūkst. eurų pajamų, tiesioginės išmokos šiek tiek mažės. Tai nebus drastiškas išmokų mažinimas, tiesiog, mūsų nuomone, dideli ūkiai gali išgyventi iš masto ekonomijos, o smulkieji arba vadinami šeimos ūkiai reikalauja didesnės paramos“ , – teigė ministras.
Ministerija taip pat planuoja mažinti struktūrinės paramos projektų finansavimą. Pavyzdžiui, investicinių projektų maksimali finansuojama suma bus sumažinta nuo 200 tūkstančių eurų iki 50 tūkstančių. „Mes siekiame, kad kuo daugiau ūkininkų gautų tokią paramą ir ji būtų maksimaliai tolygiai paskirstyta laike“ , – teigė ministras. Investiciniuose projektuose prioritetas ketinamas skirti fermų ir gyvulininkystės objektų statybai ir plėtrai.
Ministerija pradėjo rengtis naujam ES paramos teikimo finansiniam etapui. Anot ministro, pagrindiniai paramos instrumentai (tiesioginės išmokos ir investicinių projektų finansavimas) turėtų išlikti, tiesa, Europoje labiau galvojama, kaip Europos žemės ūkio sektoriui padėti atlaikyti rizikas, susijusias su maisto produktų rinkos nestabilumu. Pasaulinės maisto produktų rinkos yra vis labiau nestabilios ir tokie mechanizmai yra gyvybiškai būtini. Kaip tie mechanizmai pasireikš, Europos valdžios koridoriuose dar tebėra diskutuojama.

Skaityti 524 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Rugpjūtis 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje