Savireklama

Pranas Šniuolis: norėjau būti pilotu, kapitonu arba chirurgu Pirmo puslapio

  • 17 gegužės 13, Šeštadienis 18:25

Kęstutis GABŠYS

VšĮ Kretingos ligoninėje – nauji veidai. Neseniai Chirurgijos skyriui pradėjo vadovauti Pranas Šniuolis. Tris dešimtis metų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbęs ir onkologinių bei pūlingų susirgimų chirurgijoje specializavęsis gydytojas teigė pasiilgęs savarankiškos veiklos, galimybės geriau planuoti operacijas, o po jų pacientui skirti daugiau dėmesio. P. Šniuolis giria Kretingos ligoninėje sudarytas darbo sąlygas ir ketina įrodyti, kad rajono ligoninėje galima sėkmingai atlikti didžiąją dalį chirurginių operacijų.

– Kas Jus paskatino pasirinkti medicinos studijas ir konkrečiai tapti gydytoju chirurgu?
– Gimiau ir augau Šiauliuose. Vidurinę mokyklą baigiau su pagyrimu. Visada norėjau atsakingo darbo ir kažkam vadovauti. Mano supratimu, vadovauja lėktuvo pilotas, laivo kapitonas arba gydytojas chirurgas. Buvo sovietiniai laikai, todėl norint tapti pilotu arba kapitonu reikėjo važiuoti studijuoti į Rusiją. Kadangi važiuoti iš Lietuvos niekur nenorėjau, pradėjau dairytis į mediciną.
Norint ją studijuoti reikėjo domėtis biologija, chemija ir panašiais mokslais. Man šios disciplinos mokykloje sekėsi. Taip pat labai patiko skaityti literatūrą apie pirmuosius mokslinius eksperimentus – perkaičiau knygą apie L. Pasterą, kaip jis atlikinėjo mikrobiologijos ir infekcinių ligų tyrimus. Po to skaičiau, kaip Anglijoje mokslininkai įrodė, kad dūmų dalelės, įsigėrusios į organizmą, sukelia odos vėžį, todėl kaminkrėčiai dažniau šia liga sirgo. Mokslininkai eksperimentavo su pelėmis ir šią prielaidą moksliškai pagrindė. Taip galutinai nusprendžiau pasirinkti mediciną.
1984 metais baigiau medicinos studijas, atvažiavau į internatūrą dabartinėje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir ten pasilikau ilgam. Domėjausi moderniąja chirurgija, stažavausi Izraelyje, Jungtinėse Valstijose, Italijoje, Vokietijoje.

– Kaip atsidūrėte Kretingoje?
– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbau įvairiose specializacijose: onkologinėje chirurgijoje, skubių operacijų chirurgijoje (apendicito, tulžies pūslės operacijos). Vienu metu ligoninėje vadovavau pūlingos chirurgijos padaliniui, po to buvau paskirtas šio skyriaus vyriausiuoju chirurgu.
Norėjosi savarankiškos, labiau planuojamos veiklos. Todėl priėmiau Kretingos ligoninės vadovybės pasiūlymą vadovauti Chirurgijos skyriui. Darbo sąlygos čia yra labai geros, aparatūra nenusileidžia Universitetinei ligoninei, skyriaus kolegos yra kompetentingi ir savo darbui atsidavę specialistai.

– Medicinos bendruomenėje yra įsitvirtinęs stereotipas, kad chirurgija yra vyriška profesija ir moterys čia nepageidaujamos. Ar taip yra iš tikrųjų ir kodėl toks stereotipas atsirado?
– Taip, anksčiau toks stereotipas buvo. Moteris chirurgė buvo kažkas panašaus kaip moteris – laivo kapitonė. Tai daugiausia yra susiję su stresu. Operacija yra nuolatinis stresas. Pavyzdžiui, operacijos metu pacientas staiga pradeda kraujuoti ir to kraujavimo gali nepavykti sustabdyti. Yra buvę tyrimų, kuomet širdies darbą matavo ne tik pacientui, bet ir jį operavusiam chirurgui. Kilus nestandartinei situacijai, aparatai yra diagnozavę chirurgui priešinfarktinę būseną. Be to, chirurgija reikalauja būti fiziškai stipriam – operacijos trunka 5-8 valandas. Reikia treniruoti stuburą, sportuoti, palaikyti formą. Matyt, visuomenė norėjo moteris pasaugoti.
Dabar, priešingai, skatiname moteris tapti chirurgėmis. Štai Kretingos ligoninėje chirurgėmis dirba net dvi moterys. Atsiradus laporoskopinėms operacijoms (kai pacientui atliekami maži pjūviai, per kuriuos į organizmo ertmes įvedami instrumentai ir vaizdo kamera, kuri suteikia galimybę gydytojui operuoti žiūrint į TV ekraną), tobulėjant medicinos technikai, moterys gali puikiai dirbti. Vaikų chirurgijoje moterys iš viso yra nepakeičiamos.

– Kuo skiriasi darbas Universitetinėje ligoninėje ir Kretingoje?
– Darbas iš esmės niekuo nepasikeitė. Čia atliekame beveik visas operacijas, kaip ir Universitetinėje ligoninėje. Tačiau čia yra mažiau skubos, planinių operacijų dalis pas mus yra didesnė nei Klaipėdoje. Todėl galima geriau suplanuoti savo veiklą, pasiruošti operacijai ir tolesniam gydymui.
Su Universitetine ligonine aš atsisveikinau gražiai, be pykčio ir durų trankymo. Todėl galiu pasitelkti kolegas konsultacijoms. Onkologiniai susirgimai dažnai reikalauja gydytojų konsiliumo, jis nusprendžia dėl gydymo taktikos. Pacientas šiuo atveju gali gauti geriausių gydytojų konsultacijas, tačiau operuotis ir vėliau sveikti arčiau namų. Kretingos ligoninėje yra renovuotos visos palatos, pakankamai vaistų, geras reanimacijos skyrius su kvalifikuotais šio skyriaus specialistais. Žodžiu, operacijas atliksime kokybiškai ir maksimaliai saugiai.

– Medicinoje, konkrečiai chirurgijoje, dirbate jau beveik trisdešimt metų. Kaip per šį laiką pasikeitė onkologinė situacija Lietuvoje?
– Nuo to laiko, kai baigiau medicinos studijas, pagerėjo vėžio diagnostika ir profilaktika. Žmonės labiau pradėjo rūpintis savo sveikata. Pavyzdžiui, šiandien krūties vėžiu susirgusios moterys į gydymo įstaigas patenka dar priešvėžinės būsenos arba esant pirmoms vėžio stadijoms.
Tiesa, yra tokia grupė pacienčių, kurios mato, kad yra negerai, tačiau užsidaro savyje, bijo eiti tirtis ir gydytis. Bet tokių dalis vis mažėja. Liūdna dėl to, kad pastaruoju metu daugėja žarnyno vėžio atvejų. Gal čia kalta mityba, gal mūsų gyvenimo būdas. Taip pat didėja melanomos (piktybinio odos vėžio) atvejų. Bet čia jau mūsų civilizacijos liga – daugelis iš mūsų dabar turi galimybes ir vyksta žiemą pasideginti į šiltus kraštus. Tai gal būt yra savotiškas bumerangas, mūsų ekonominių pasiekimų ir gero gyvenimo išvirkščioji pusė.

– Ką patartumėte žmonėms, kad jie nesirgtų vėžiu?
– Vėžys yra genetinė liga. Kai žmonija išmoks skaityti žmogaus DNR, mes galėsime ištirti ir pasakyti, kad tas ar kitas žmogus, sulaukęs tokio amžiaus, turi riziką susirgti atitinkama vėžio rūšimi ir galėsime tam užkirsti kelią. Šiuo metu turime įvairias vėžio profilaktikos programas ir gyventojai turėtų jomis aktyviau naudotis.
Taip pat reikia prisiminti, kad vėžio ląstelės pradeda vystytis ir plisti tada, kai yra nusilpęs žmogaus imunitetas. Todėl gera mityba, judėjimas, ilgalaikio streso valdymas, nerūkymas, nepiktnaudžiavimas alkoholiu padeda ne tik jaustis gerai, bet ir sumažina galimybes ateityje susirgti vėžiu.

Skaityti 258 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugsėjis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30

Mes Facebooke