Savireklama

Pasidarbavus kelininkams – vargas vairuotojams Pirmo puslapio

  • %AM, %22 %501 %2017 %11:%Lie

Aistas MENDEIKA

Prižiūrėdami Mažučių kaimo teritorijoje esančius žvyrkelius kretingiškiai kelininkai persistengė ir naikindami vieną bėdą sukūrė kitą – duobių lyg ir mažiau, tačiau klimpti žvyre pradėjo net keturiais ratais varomi visureigiai.
Apie itin blogai prižiūrimus žvyrkelius praėjusį trečiadienį Kretingos rajono savivaldybės vadovus informavo keli Mažučių kaimo gyventojai. Pasak jų, naikindami duobes kelininkai pripylė žvyro, kuris visiškai netinka tokioms problemoms spręsti. Dabar automobiliams tenka važiuoti ne aplenkiant duobes, bet stengiantis neįklimpti net ir tada, kai kelių danga yra sausa.
Bene labiausiai dėl kelininkų klaidų nukentėjo žvyrkeliai, vedantys nuo Darbėnų-Laukžemės kelio link Japoniško sodo bei Baltų mitologinio parko.
Pasak Japoniško sodo šeimininko Šarūno Kasmausko, akivaizdu, jog žvyrkeliui taisyti panaudotas žvyras, puikiai tinkantis betonuoti, bet jokiu būdu netinkantis keliams. Verslininkas tikino, jog anksčiau į sodą atvykstančių transporto priemonių vairuotojai piktinosi, jog keliuose daug duobių, o dabar skundžiasi, kad gali įklimpti.
„Buvo atvejų, kai į Japonišką sodą važiuojantys lengvieji automobiliai apsisukdavo ir grįždavo neprivažiavę, nes vairuotojai bijojo rizikuoti. O ką jau kalbėti apie didesnius autobusus, vežančius turistus. Kelininkų aplaidumas mums, verslininkams, kainuoja brangiai – prarandame daug turistų, atvykstančių kruiziniais laivais į Klaipėdą ir norinčių aplankyti sodą. Atitinkamai ir rajono biudžetas praranda lėšas. Jau nebekalbant apie tai, kad kelių priežiūrai skiriamos lėšos paleidžiamos vėjais“, – kelininkų darbu piktinosi Š. Kasmauskas pridurdamas, jog į Japonišką sodą per sezoną atvažiuoja apie 10-12 tūkst. automobilių su Lietuvos bei užsienio turistais, o pats sodas yra antras pagal lankomumą Kretingos rajone.
Darbėnų seniūnijos, kuriai priklauso minėti žvyrkeliai, seniūnas Alvydas Poškys sakė esąs nustebęs, jog jais skundžiamasi. Pasak jo, į Japonišką sodą vedantis žvyrkelis greideriuojamas dažniausiai ir didelės problemos jis nematąs.
Priekaištų dėl greideriavimo mažutiškiai beveik neturėjo. Nebent tik tiek, kad kai kuriose vietose vis dėlto paliekamos vadinamos „tarkos“, kuriomis važiuojant galima ir dantis išbarstyti. Tačiau čia, tikriausiai, esanti kitos problemos priežastis. Tik žmonės labai abejojo, kad užpylus keliams taisyti netinkamą žvyrą žvyrkeliai pasidarys geresni. Jų juomone, jie gali tapti dar blogesni nei buvo iki šiol.
Kelininkų pozicijas gynęs kelininkas tikino, jog mažutiškiai kalba nesąmones, o žvyrkeliai prižiūrimi tinkamai ir žvyras pilamas toks, koks ir turi būti.
„Tokį žvyrą turime karjere. Galbūt užpiltas per storas sluoksnis. Toks žvyras susitrombuoja, tačiau tai ilgiau užtrunka“, – tikino jis.
Įsiplieskė ginčas – vieni tikino, jog žvyrkeliai tvarkomi blogai, kiti įrodinėjo, jog viskas yra gerai. Pradėjus diskutuoti apie galimus variantus, kaip Mažučių kaimo žvyrkelius padaryti geresnius, kokią naudą duoda laistymas druskingu vandeniu ir t. t., Savivaldybės meras Juozas Mažeika pasiūlė visiems kartu nuvažiuoti apžiūrėti problemines vietas ir nedelsiant priimti atitinkamus sprendimus.
„Keliai, vedantys į Japonišką sodą ar Baltų mitologijos parką, rajonui yra labai svarbūs, nes pritraukia daug turistų, todėl jiems reikia skirti daugiau dėmesio, o seniūnui, kaip gaspadoriui, tai turėtų būti garbės reikalas“, – teigė J. Mažeika.
Darbėnų seniūnijos skiriamu dėmesiu minėtiems Mažučių žvyrkeliams nesiskundė niekas, tačiau išvyka į kaimą vis dėlto įvyko. Sustoję ant kelio į Japonišką sodą mažutiškiai pirštais rodė kelininkų atstovui apie jų darbo broką. Akivaizdu, jog ir sausu laikotarpiu mažiau patyręs vairuotojas be vargo gali įklampinti savo automobilį, o apie pravažiavimą autobusu neverta ir svajoti. Mažutiškiai siūlė kelininkui įsivaizduoti, kaip atrodytų situacija palijus ir betonavimui tinkamam žvyrui virtus tiršta koše.
Tačiau net ir susidūręs su akivaizdžiais darbo broko įrodymais, kelininkų atstovas gynė savo pozicijas ir atkakliai tikino, jog jokios bėdos nėra. Pasak jo, reikia tik truputį palaukti, kol žvyras susitrombuos ir automobiliai nebeklimps.
„Viskas daroma, kaip ir priklauso. Pamatysite, koks puikus bus kelias po kokių trijų metų“, – aiškino kelininkas.
Vis dėlto mažutiškiams po ilgų įtikinėjimų lyg ir pavyko kelininką priremti prie sienos – jis patikino, jog žvyro sluoksnis bus sumažintas, taip pat ant jo dar bus užpilta skalda.
Aistroms šiek tiek aprimus lyg yla iš maišo išlindo dar viena problema – pasak kelininko, ištaisyti broką jie galės per mėnesį. Toks laikotarpis mažutiškių visiškai netenkino. Anot Š. Kasmausko, po mėnesio kelių jau galbūt tvarkyti ir nebereikės, nes jais mažai kas bevažiuos. Japoniško sodo šeimininkas pareikalavo, kad kelininkai savo klaidas ištaisytų ne vėliau kaip per savaitę.
Pasak Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, žvyrkelių priežiūros kokybė yra kelininkų rūpestis, o jei ji bloga, vadinasi, ir problema jų. Darbo broką kelininkai privalo ištaisyti savo lėšomis.
Suprantama, dar reikia oficialiai įrodyti, kad kelininkai pripylė žvyrkeliams netinkamo žvyro. Todėl, pasak Savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo Rimvydo Šakinio, tikriausiai teks kreiptis į Automobilių kelių direkciją, kurios skiriamomis lėšomis prižiūrimi žvyrkeliai, ir prašyti, kad būtų paimti žvyro mėginiai bei atlikti tyrimai. Jei įtarimai, kad panaudotas netinkamas, nesitrombuojantis žvyras, pasitvirtins, už padarytus darbus kelininkams nebus sumokėta, o savo darbo broką jie privalės ištaisyti.

Skaityti 479 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugpjūtis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke