Savireklama

Rajono ūkininkai skaičiuoja nuostolius Pirmo puslapio

  • %PM, %06 %739 %2017 %16:%Spa

Andrius JUŠKEVIČIUS

Nors rajono ūkininkų nuostoliai pinigine išraiška bent kol kas neskaičiuojami, tačiau Savivaldybės surinkta informacija byloja, kad ūkininkų praradimai dėl besitęsiančių liūčių yra didžiuliai. Savivaldybės specialistai rinko informaciją nuo rugsėjo 22 d. iki spalio 4 d., tačiau neabejojama, kad visą šią savaitę nesustojantis lietus padėtį žemės ūkyje dar pablogins.
Pasak Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, informacija apie ūkininkų patirtus nuostolius buvo pradėta rinkti iškart po to, kai Savivaldybė rugsėjo 22 d. rajone paskelbė ekstremalią padėtį. Šią savaitę ir Vyriausybė paskelbė ekstremalią padėtį visoje šalyje, tad informacija apie žemės ūkyje patirtus nuostolius buvo renkama iki spalio 4 dienos.
„Informacijos rinkimas ir pateikimas Žemės ūkio skyriui buvo paprastas – seniūnijų specialistai rinko žinias vietoje ir perdavė mums. Kol kas informaciją apie patirtus nuostolius mums pateikė 181 ūkininkas ir juridinis asmuo. Didžiausią nuostolių dalį sudaro nenuimtos vasarinės kultūros, paprastai sakant, – tai vasarinio derliaus nuostoliai. Kita nuostolių dalis – tai dėl nepalankių oro sąlygų sutrukdyta rudens sėja ir užkirsta galimybė kitais metais gauti įprastą derlių,“ – aiškino Ž. Seniūnienė.
Žemės ūkio skyriaus vedėja patikslino, kad informacija apie rudenį nepasėtas kultūras buvo renkama tik iš tų ūkininkų, kurie turi sutartinius įsipareigojimus. „Mes nepriėmėme tų žmonių informacijos, kurie tik sakė, kad štai – norėjo iš rudens pasisėti kažką, bet pažliugusios dirvos neleido technikai įvažiuoti. Ne, mums svarbiausi tų ūkininkų galimi nuostoliai, kurie turėjo pasirašytas sutartis, o jų įvykdyti jau negalės dėl tokios ekstremalios situacijos“, - teigė Ž. Seniūnienė.
Jau paskaičiuota, kad rajone iš viso liko neapsėta 2520 ha žemės plotų, kuriuose pagal sutartis turėjo būti auginamos įvairios žemės ūkio kultūros.
Rajone labiausiai nukentėjo grikių derlius, kurio nuostoliai, skaičiuojant nuo bendro viso rajono deklaruoto ploto, siekia net 73 proc., ir pupos – 71 proc.
Vasarinių kviečių nuostoliai skaičiuojant nuo deklaruoto ploto, siekia 21 proc., vasarinio rapso nuostoliai – iki 28 proc. Vasarinių kviečių deklaruotas plotas buvo 9200 ha, liko nenuimtas 1900 ha plotas, pasėtų grikių deklaruotas plotas buvo 550 ha, nenuimtas derlius liko daugiau nei 400 ha plote.
Kaip aiškino Ž. Seniūnienė, kol kas visa informacija iš nukentėjusiųjų ūkininkų renkama tik bendro pobūdžio, nereikalaujant įrodymų ar dokumentų. Vėliau, sprendžiant iš Vyriausybės narių komentarų, duomenys bus tikslinami. Gali būti, kad po rugsėjo 22 d. dalis ūkininkų gal kokią dalį derliaus nuėmė, o rudens sėjos laikas yra iki lapkričio 1 dienos – situacija vėlgi gali keistis.
Paklausta apie pasėlių draudimą, Ž. Seniūnienė sakė, kad apsidraudusiųjų rajone yra tik 10 ūkininkų. Pasirodo, draudimas yra nepopuliarus, nors dalį draudimo sumos finansuoja įvairios ūkininkų rėmimo programos. Draudimas apdraudžia pasėlius nuo liūčių, bet ne nuo dirvos įmirkimo dėl ilgalaikio lietaus. Pasak ūkininkų, nors jie už pasėlių draudimą sumoka ir dešimtis tūkstančių, draudimo kompanijos nustato visai nepalankias sąlygas. Pasak vedėjos, yra ir tokių šalies rajonų, kuriuose nesidraudžia nė vienas ūkininkas.

Skaityti 147 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke