Savireklama

Bendrystės jausmas išskleidė sparnus kūrybai Pirmo puslapio

  • %PM, %10 %808 %2017 %18:%Spa

Juozas MAKSVYTIS

Pedagogas

Įsibėgėjęs ruduo ne tik nuauksino medžių lapus, bet ir padovanojo kūrėjams įspūdingą kultūrinę – edukacinę šventę „Vasara į rudenį išeina“. Šiemet ji organizuota jau trečią kartą. Vadinasi, tapo tradicine.
Jos iniciatoriai ir rengėjai Klaipėdos regiono asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ pirmininkas Jonas Tiškus bei tos pačios asociacijos literatų vadovė Gina Tiškuvienė ir Kretingos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Antanas Juškėnas. Renginys vyko išskirtinėje erdvėje – Kretingos muziejuje, grafo Tiškevičiaus rūmų baltojoje salėje.
Pakiliai nuskambėjus žemaitiškai Kretingos krašto kūrėjos Juzefos Jucienės dainai „Gyvenimo cėrkelis“, kurią atliko Kretingos rajono kultūros centro Kartenos skyriaus ansamblis „Vo tep“, vadovaujamas Rimanto Varkojaus, o dainininkės – Janina Vaičekauskienė ir Dalia Bertašienė, šventės organizatoriai pasveikino su smagia švente, pasidžiaugė, kad vis labiau plečiasi kūrėjų erdvė – jų sulaukta net iš dešimties regionų.
Prisiminta šventės istorija, kurios pradžia – 2015-ųjų rugpjūčio 28-oji. Įdomu, kad jau tada savo neramios dvasios lobiais dalijosi kūrėjai iš septynių regionų.
Ypatingą vaidmenį čia atliko Poezijos ir menų mylėtojų asociacija, įkurta 2008 m. lapkritį Kaune Nepriklausomų rašytojų sąjungos narės Irenos Žurumskienės ir žinomiausio Lietuvos poeto Vyto Barausko dėka.
2017 m. ji pakeitė savo statusą – tapo Lietuvos menų mėgėjų asociacija „Branduma“. Tai visuomeninė, nevyriausybinė liaudies menų mėgėjų organizacija, kurios tikslas – suburti Lietuvos žmones, mylinčius literatūrą ir meną ( poeziją, muziką, dailę) į bendrą sambūrį ir tuo būdu turtinti jų laisvalaikį, įtraukti į platesnę visuomeninę veiklą, aktyvinti pagyvenusių žmonių protinę galią, skatinti skirtingų meno šakų žmones bendrauti, dalytis kūrybos vaisiais.
Nuoširdžiai padėkota šventės rėmėjams: Kretingos rajono savivaldybei ir Kretingos muziejui, suteikiantiems visas sąlygas ir palaikantiems meną ir kūrybiškumą.
Kretingos rajono savivaldybės vicemerė Danutė Skruibienė drauge su Klaipėdos asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ pirmininku Jonu Tiškumi bei Kretingos neįgaliųjų draugijos pirmininku Antanu Juškėnu uždegė kūrybinės ugnies, šviesos ir ramybės simbolį – žvakę. Šią žvakę, atvežtą iš Kauno 2015 m. į pirmąją mūsų poezijos šventę „Vasara išeina į rudenį“, Kretingai padovanojo Poezijos ir menų mėgėjų asociacijos viceprezidentė I. Žurumskienė palinkėdama, kad meilės grožiui, menui ir kūrybai ugnelė Kretingoje niekada neužgestų.
Susiėjimo dalyvius sveikinusi D. Skruibienė pasidžiaugė, kad bendrystės jausmas ne tik augina, brandina poetinį žodį, bet ir skatina prasmingai veiklai – tiesia dvasingus tiltus iš širdies į širdį.
Po to prasidėjo atskirų regionų šventės dalyvių pasirodymai. Vieni iš jų buvo individualūs, kiti – kolektyviniai. Pirmoji duris į dvasios slėpinius atvėrė žinoma mūsų kraštietė, režisierė ir publicistė iš Klaipėdos Nijolė Puzanauskienė. Jos naujausi prozinių tekstų fragmentai, įtaigiai perskaityti, atskleidė išaugusį menininkės talentą ir gilų žvilgsnį į gyvenimo sampratą.
Mažeikių krašto kūrėjus pristatė Mažeikių Trečiojo amžiaus universiteto direktorė Ona Venclovienė akcentuodama bendrystės svarbą kiekvienam iš mūsų. Savo kūrybą pristatė gyvenimą mokytojos profesijai pašventusi Liucija Jagėlienė, labai jautriai kurianti prozos kūrinėlius mokinių temomis, o taip pat puikią poeziją. Taip pat įdomiai kitų kūrybą pateikė skaitovė Eglė Mažonienė. Mažeikių rajono šviesuolė Vilhelmina Imbrienė ne tik literatė, muzikė, bet ir talentinga romansų atlikėja. Jos sukurta daina „Smilga“, pritariant gitaros garsams, suvirpino ne vienam širdį. Ir neatsitiktinai: juk kalbama apie trapiausią ir subtiliausią jausmą žemėje – meilę, kuri daro stebuklus.
Šiaulių krašto kūrėjus pristatė asociacijos „Branduma“ aktyvo narė Regina Rybakova. Drauge su ja savo kūrybos vaisiais dalijosi Rita Skeirienė, Birutė Kriščiūnaitė, Alfredas Stancelaitis ir Zita Vėžienė. Šiaulių krašto kūrėjai su savo meno klubu „Menų šaltiniai“, vadovaujamu poetės Ritos Skairienės, yra įnešę labai didelį indėlį į „Brandumos“ veiklą.
Literatė Leokadija Narbutienė didžiavosi, kad jos poetinį žodį užaugino ta žemė, kuri Lietuvai padovanojo tokias iškilias asmenybes, kaip antai: lietuviškos raštijos pradininką Lietuvoje Mikalojų Daukšą, etnografinės knygos „Balanos gadynė“ autorių Mikalojų Katkų, tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministrą Juozą Urbšį, kalbininką Kazį Ulvydą, rašytoją, Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą. O kur dar Kovo 11-osios signatarai Vytautas Paliūnas, Arvydas Kostas Leščinskas bei Kęstutis Rimkus. Toji žemė – tai Vidurio Lietuva: Kėdainiai.
Didelės pagarbos ir dėmesio sulaukė vyriausias pagal metus šventės dalyvis – Aleksandras Puidokas. Devyniasdešimtmetis kūrėjas net iš Vilniaus atvyko į literatūros ir meno renginį. „Negalėjau neatvykti , – jaudindamasis sakė literatas. – Juk šiame krašte liko mano gražiausios ir darbingiausios gyvenimo dienos – jaunystė. Dešimt metų išdirbau Kretingos kultūros skyriuje, tiek pat metų – Palangos Gintaro muziejuje. Visą gyvenimą atgaiva sielai buvo poetinis žodis. Jame skambiausios stygos buvo Lietuva, laisvė. Nepaprastai džiaugiuosi iškovota nepriklausomybe. O dabar mintys vis labiau sukasi apie žmogaus gyvenimą“. Jos jautriai vėrėsi ir kūrėjo skaitomose eilėse.
Gargždų kraštą pristatė literatų klubo „Potekstė“ dalyvės: mokytoja Birutė Greivienė, išleidusi poezijos knygą „Pienės pūkas“, medicinos darbuotoja Marija Pabrėžienė su savo knyga „Išpažintis per pilnatį“ bei pedagogė Diana Trimonytė-Juščienė, išleidusi net devynis poezijos rinkinius.
Gilų įspūdį paliko Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrėjai Vytautas Lukša, Nijolė Fultinavičienė, Alma Viskontienė bei Janina Vambutienė. Jie padovanojo ne tik Baltijos jūros ūžesį, garbanotų pušų šlamesį, baltų žuvėdrų klyksmą, bet ir nuostabią dainą su gestų kalba „Ilgesio laiškas“. Dar didesnį šventiškumą palangiškių kūrėjų pasirodymui suteikė smuikininkė Skaistė Čilinskaitė, jautriais stygų garsais sudarydama ypatingą garsinį foną.
Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ kūrėjų balsus įprasmino Adelė Daukantaitė, Stefa Petreikienė, Irena Stržinskaitė-Glinskienė, Zita Dargienė bei Daiva Rudelytė-Stončienė. Sodrus žodis, mąslus žvilgsnis į pasaulį, svajojamo idealo sankirta su realybe harmoningai sujungė poezijos žmogų su laikmečio aktualijom.
Bene gausiausias būrys literatų ( net dešimt!) atvyko iš kaimyninio rajono – Skuodo. Tai Skuodo miesto garbės pilietis, rašytojas, tautodailininkas, buvęs ilgametis rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redaktorius Juozas Vyšniauskas, Stasė Jurgilevičienė, Napoleonas Reimontas, Danutė Lekniuvienė, Adelija Repšienė, Adelė Mosteikienė, Ona Budrienė, Genutė Kaunienė. Visus šmaikščiu humoristiniu žodžiu ir savo sukurtomis dainomis linksmino muzikuojantis menininkas ir medžio drožėjas iš Laumių kaimo N. Reimontas. Labai įdomių minčių išsakė Irma Baužienė ir Liuda Vyšniauskienė.
Daug svarbių dalykų apie meną pasakė Klaipėdos menų mėgėjų akademijos vadovas Aleksas Bagdonavičius. Širdies pasaulį eilėmis šildė silpnaregių ir aklųjų draugijos narė Albina Kudžmaitė bei kūrybinga ir produktyvi klaipėdiškė Gerda Jankevičiūtė. Jos kūrybos kraitėje puikuojasi net šešios poezijos knygos. Dažniausia tema – būtis, gyvenimo prasmė. Ryški filosofinė pasaulėjauta. Pamėgti kontrastingi šviesos ir tamsos pasauliai – atspindys dramatiškų situacijų, kurias išgyvena jos sukurtas lyrikos žmogus.
Klaipėdos senjorų europinių šokių kolektyvo „Zunda“ vadovė Irena Toliušienė, jau įstojusi į Klaipėdos menų mėgėjų akademiją, dalinosi savo planais įtraukti į šių dvasingų ir įspūdingų šokių ratą visą Žemaitiją.
Ne iš kelmo spirti pasirodė ir kretingiškiai. Labai gražiai šventės renginiui talkino renginio vedėjos Ginos Tiškuvienės sesuo (abi pagal profesiją mokytojos) Angelė Katutė ir Remigijus Katutis. Įtaigiu žemaitišku žodžiu svečius linksmino J. Jucienė, kurios kelias į kūrybą – uždegantis ir pamokantis. Minčių ir poetinių žodžių šėlsmą atskleidė kūrėjai Vanda Vaičikauskienė, Laimutė Kasperavičienė, Kazimieras Paburskis, Virginija Jonkienė, Birutė Juškėnienė bei šių eilučių autorius Juozas Maksvytis.
Paskutiniais šventės akordais nuskambėjo Kartenos vokalinio ansamblio „Vo tep“ dainos, pašvęstos mokytojams Tarptautinės mokytojų dienos proga, kurios šventės dalyvius įtraukė į šokio sūkurį ir bendrą draugystės šokio ratą.
Prasminga buvo ir antroji renginio dalis – dar labiau susipažinome su Žiemos sodu ir Kretingos muziejumi. Už nuostabią ekskursiją esame dėkingi muziejininkei Romai Luotienei.
Šventinį renginį baigė pasitarimas Lietuvos menų mėgėjų asociacijos veiklos klausimais, kurį vedė Klaipėdos regiono asociacijos „Trijų mūzų blyksniai“ pirmininkas Jonas Tiškus.

Skaityti 171 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke