Savireklama

Jubiliejus pražydo „Metų žydėjimu“ Pirmo puslapio

  • %PM, %04 %737 %2017 %16:%Lap

Juozas MAKSVYTIS

Pedagogas

Praėjusį penktadienį kas pėsčias, kas važiuotas – visi skubinosi į Grūšlaukę. Šio kaimo žmonėms tai buvo neeilinė diena – Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyrius šventė savo gimtadienį. Ir ne bet kokį! Jubiliejinį – jam sukako 65 metai. Ta proga organizuotas renginys neatsitiktinai ir pavadintas „Metų žydėjimas“. Jį vedė skyriaus vedėja Silvija Juciuvienė.
Pristatydama kultūros sampratą akcentavo, kad vieni darbai žmogui padeda gyventi, sukuria palankias materialines sąlygas, kiti – taurina sielą, daro gyvenimą kūrybingą ir įdomų. Koks nykus ir tuščias būtų gyvenimas, jei nebūtų knygos, neskambėtų muzika, nematytume scenoje vaidinančių aktorių. Ne veltui dar 18 a. didysis prancūzų švietėjas F. Volteras rašė: „Geriau žinoti ir kankintis negu tamsybėje gyventi ir džiaugtis“. O kultūra – tai ir yra ta stebuklingoji šviesa, kurią pajutęs žmogus nebenori gyventi tamsoje. Kada tas šviesos šuoras prasiveržė Grūšlaukės žemėje? Kultūros ištakos pradžia – 1758-ųjų spalio 26-oji. Mat tada kaimui buvo suteikta privilegija rengti tris metinius prekymečius, kurie trukdavo po tris dienas. Jomarkai buvo organizuojami per šv. Stanislovą, per šv. Joną ir per Naujuosius metus. Jų metu vėrėsi žmonių ne tik materialinė, bet ir dvasinė kultūra. Susitikimai, dalykiniai pokalbiai, prekybos reikalai vertė pasitempti, domėtis įvairiomis gyvenimo sritimis.
Pastebėta, kad kultūrinė sklaida ypač pagyvėjo tarpukario metais. Tuo metu Grūšlaukėje klebonu dirbo kunigas Razmus. Jis buvo labai veiklus ir energingas žmogus: įkūrė keletą katalikiškų organizacijų. Iš jų populiariausia buvo jaunimo „Pavasaris“. Jos dalyviai vietos gyventojų dažniausiai buvo vadinami pavasarininkais. Šie organizuodavo daug įdomių ir patrauklių ne tik religinių, bet ir pasaulietinių renginių. Sunku net patikėti, kad 1932 m. gegužės 8 d. buvo suvaidinta net rašytojos klasikės Žemaitės pjesė komedija „Trys mylimos“.
Oficialūs kultūros namai šiame regione atsirado tik sunkiais pokario metais – 1952-aisiais. Jų atsiradimą nulėmė tai, kad Grūšlaukės klubas-skaitykla buvo atskirti vienas nuo kito. Vadinasi, šios įstaigos pradėjo funkcionuoti savarankiškai. Ilgą ir sunkų kelią nuėjo Grūšlaukės kultūros namai – ne kartą buvo iškelti net kitur. 1960 m. liepos 30 d. jie veikė Kirovo vardo kolūkyje, t. y. Juodupėnuose, nuo 1965 m. gruodžio 27 d. priskirti Darbėnų kultūros namams. Tik po kelerių metų, praleistų kitur, grįžo į savo žemę. Tai buvo 1971 m. Tada įsikūrė naujai pastatytame dviaukščiame pastate, kuriame tebėra ir šiandien. Geresnės sąlygos kultūriniam darbui atsivėrė po patalpų renovacijos.
Kultūrinio kelio raida šventėje paįvairinta filmu, kuriame panaudota archyvinė medžiaga. Jį žiūrovams padovanojo skyriaus vedėja S. Juciuvienė. Pasirodo, kad nuo 1952 metų iki dabar Grūšlaukės kultūros skyriui yra vadovavę net 38 asmenys. Iš jų ilgiausiai – net 21-erius metus – Genovaitė Viskontienė.
Nepamiršta ir dabartis. Pasidžiaugta, kad kultūros skyriuje veikia mišrus vokalinis-instrumentinis ansamblis, kuriam vadovauja jaunas meno vadovas Andrius Beržonskis. Didelio populiarumo sulaukė suaugusiųjų dramos kolektyvas, kurį išgarsino skuodiškio Edmundo Untulio žemaitiška pjesė „Parpliešta atvėrelė“. Skyriuje organizuojami ir edukaciniai užsiėmimai, kuriuos noriai lanko ne tik suaugusieji, bet ir jaunesnio amžiaus dalyviai. Pamilo grūšlaukiškiai koncertus, poezijos, derliaus vakarones. Kasmet vis įdomiau ir išradingiau švenčiamos valstybinės ir kalendorinės šventės. Ypač populiarios Užgavėnės, „Griūšių“, Žvejo šventės. Stiprėjantys bendrystės ryšiai su kaimo bendruomene, su mokykla-daugiafunkciu centru bei Grūšlaukės tvenkinio nuomotoju salantiškiu Stasiu Kaniava leidžia pasiekti geresnių laimėjimų kultūrinėje veikloje.
Mintimis apie skyriaus veiklą pasidalijusi buvusi ilgametė skyriaus vedėja G. Viskontienė sakė, kad kultūros darbuotojo darbas sunkus, reikalaujantis daug žinių ir gebėjimo. Mūsų amžiuje daug technologijų, todėl kaimo žmogų įtraukti į aktyvią veiklą nelengva. Jubiliejinės šventės proga linkėjo kūrybingų ir prasmingais darbais paženklintų metų.
Su gražia sukaktimi grūšlaukiškius pasveikino Savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė, Kretingos rajono kultūros centro direktorius Pranas Razmus bei jo pavaduotoja Vita Urbonienė, Savivaldybės kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai einanti skyriaus vedėjos pareigas Dalia Činkienė, Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys, Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Petronėlė Jocienė, Grūšlaukės kaimo bendruomenės pirmininkas Artūras Toliušis, Grūšlaukės parapijos klebonas Juozas Rudys, kiti svečiai. Skambia daina, smagiu šokiu skyrių pasveikino ir mažieji Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio Dienos centro ugdytiniai, vadovaujami mokytojos Renatos Gaučienės.
Šventės metu nuoširdžiai padėkota skyriaus šviesuoliams. Aktyviausiems įteiktos padėkos. Jas gavo Grūšlaukės mokykla-daugiafunkcis centras, Grūšlaukės kaimo bendruomenė, Savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos Grūšlaukės filialo vedėja Birutė Markaitienė bei šių eilučių autorius Juozas Maksvytis. Padėkos žiedais pamalonintos Genovaitė Viskontienė, Audra Liebuvienė, Elena Stanienė, Angelija Zauerienė, Vidmantas Domarkas, Romas Latakas, Ramunė Stonkuvienė, Rūta Pučkorienė, Vincas Pudžmys, Jonas Mažonas ir kt.
Daug šviesių ir malonių akimirkų suteikė ir muzikinė programa, kurią parodė grupė „Tuokėi“: solistė Laura Povilaitienė ( Raguviškių skyriaus vedėja) ir Raimundas Grabys (Lazdininkų skyriaus vedėjas).
Renginį paįvairino ir spalvinga foto nuotraukų paroda „ Kultūros pėdsakais“, kuri parengta naudojantis archyvine medžiaga, kurią suteikė Grūšlaukės bibliotekininkė B. Markaitienė, Irena Bručkienė, G. Viskontienė.

Skaityti 84 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Lapkritis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30

Mes Facebooke