Savireklama

Apie Žiemos sodų praeitį, dabartį ir ateitį Pirmo puslapio

  • %PM, %30 %892 %2017 %20:%Lap

Kęstutis GABŠYS

Penktadienį Kretingos muziejuje įvyko mokslinė konferencija, skirta Kretingos žiemos sodo atkūrimo 30 metinėms paminėti. Konferencijos pranešėjai pristatė šiltųjų kraštų augalų oranžerijų – žiemos sodų atsiradimo istoriją, žiemos sodo Kretingoje statybos, rekonstrukcijos ir atkūrimo įdomybes, šiuo metu čia auginamus šiltųjų kraštų augalus.
Lietuvos edukologijos universiteto vyresnioji botanikė Teresė Jokštienė papasakojo, kad pirmą kartą žiemos sodo atitikmuo Europoje buvo sukurtas Kelne 1240 metais. Didžiųjų geografinių atradimų epochoje didėjo visuomenės susidomėjimas egzotiškais tropikų ar atogrąžų kraštų augalais. Tuo metu Europos turtuoliai statė specialius tokiems augalams skirtus šiltnamius – oranžerijas. „Nuo Liudviko XIV laikų tokioms oranžerijoms prigijo žiemos sodo terminas“ , – pasakojo botanikė.
Pirmąjį žiemos sodą Lietuvoje, Verkiuose, 1786 metais įkūrė tuometis Vilniaus vyskupas Ignas Masalskis. Tais pačiais metais savo žiemos sodą pasistatė Rokiškio dvarininkas Tyzenhauzas. 1812 metais grafai Tiškevičiai pasistatė pirmąjį žiemos sodą Rietave, po to – Kretingoje. Žiemos sodas buvo reprezentacinė pastato dalis, jungianti grafų apartamentus ir rūmų sales. Žiemos sode tuo metu augo vėduoklinės palmės, bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, araukarija, didžiulė palmė, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliniai augalai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Kretingos dvaro Žiemos sodas buvo didžiausias tarp to meto Europos privačiose valdose pastatytų oranžerijų.
Šiandieninis Kretingos žiemos sodas pagrindinius savo bruožus įgavo po rekonstrukcijos, kurią 1910 m. pradėjo Aleksandras Tiškevičius. „Dėl lėšų stygiaus buvo sumažinta oranžerija, užmūrytos angos, įrengta ventiliacija ir pirmasis Lietuvoje centrinis šildymas“, – rekonstrukcijos metu įdiegtas renovacijas vardino muziejaus Istorijos ir archeologijos skyriaus vedėja Jolanta Klietkutė.
Šis unikalaus grožio kampelis 1915 metais nukentėjo nuo gaisro, o sovietinės okupacijos laikais žiemos sodą sunaikino ten įsikūrę NKVD pasienio kariuomenės kariškiai. Jie išmetė augalus ir įsirengė valgyklą. Vėliau Kretingos dvaro kompleksas buvo perduotas tuomečiam Kretingos tarybiniam ūkiui- technikumui, žiemos sode buvo įrengta mokyklos sporto salė. 1987 metais tuomečių technikumo vadovų rūpesčiu oranžerija restauruota. Žiemos sodo atkūrimo projektą ruošė Aldona Švabauskienė, Jonas Zibolis, Juozas Lapinskas, o želdinių projektą kūrė Algis Knyva. Pirmuosius augalus atgimusiame Žiemos sode pasodino tarybinio ūkio-technikumo dėstytojos Vida Mockevičienė ir Viktorija Vėžauskaitė.
1991 m. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu grafų Tiškevičių rūmai buvo perduoti Kretingos muziejui, kuris tęsė pradėtą darbą. Botanikos ekspozicijos pertvarkymu, naujų retų ir įdomių augalų įsigijimu rūpinosi įkurtas Gamtos skyrius. Nemažai vertingų augalų Žiemos sodo ekspozicijai padovanojo ir pavieniai asmenys. Nuo 1995 iki 2001 m. vyko oranžerijos avarinės būklės likvidavimo darbai: pakeisti stiklai, įrengta ventiliacija, sutvarkyta lietaus vandens nutekėjimo sistema, įrengtas lietlovių šildymas. Kretingos žiemos sodas atvėrė duris lankytojams.

Muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė priminė augalų ekspozicijos atkūrimo istoriją, pristatė šiuo metu sode augančius augalus. „Kretingos žiemos sode šiandien auga daugiau kaip 170 rūšių augalų, priklausančių 69 skirtingoms šeimoms. Tai yra augalai, kurie natūralioje aplinkoje auga Indijos, Indonezijos, Brazilijos atogrąžų ir tropiniuose miškuose, Afrikos ir Meksikos dykumose. Sode itin gausios šilkmedinių, arekinių, aroninių, agavinių, lelijinių, bromelinių augalų šeimų kolekcijos. Augalais rūpinasi, prižiūri ir nuo ligų bei kenkėjų saugo keturi muziejaus darbuotojai“ , – sakė J. Tertelienė.
Kretingos žiemos sodas tapo į Kretingą atvykstančių turistų traukos centru. Jį kasmet aplanko 120-130 tūkstančių rajono gyventojų ir svečių. Žiemos sodo darbuotojai rengia įvairius edukacinius užsiėmimus, kuriuose mažieji rajono gyventojai supažindinami su augalų priežiūros subtilybėmis. Sode organizuojami klasikinės ir populiariosios muzikos koncertai, lankytojų patogumui sode nuo 1993 m. veikia kavinė „Pas grafą“.
Apie dvarų oranžerijas ir jų kūrimo raidą Lietuvoje konferencijoje pasakojo Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos narė Judita Varkulevičienė, šiuolaikines tendencijas pasaulyje kuriant lankymui skirtas augalų ekspozicijas uždarame grunte pristatė Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila, skaityti pranešimai apie oranžeriją kaip kūrybinę erdvę edukacijai, oranžerijų augalų prevenciją ir apsaugą nuo kenkėjų bei ligų.

Skaityti 56 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gruodis 2017
S Pr A T K P Š
1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31

Mes Facebooke