Savireklama

Lytinis švietimas – paskata elgtis atsakingai Pirmo puslapio

  • %AM, %12 %481 %2018 %10:%Kov

Laima STONKUVIENĖ

Per visą šalį nuskambėjus žiniai apie pagimdžiusią 12-metę mergaitę, pasigirdo kalbos ir vertinimai, kas dėlto kaltas – šeima ar mokykla. Šis atvejis esą verčia suklusti, ar mokiniams pakanka lytinio švietimo, ar nereikėtų jo pradėti anksčiau, ir ką daryti, kad vaikai negimdytų vaikų.
Šia tema kalbėjomės su Kretingos psichikos centro direktore, medicinos psichologe Inna Viršiliene.

Sritis, kuria domimasi labiausiai

„Ankstyvus seksualinius santykius jauni žmonės dažnai pradeda vadovaudamiesi poreikiais ir potraukiais, stokodami įgūdžių ir žinių apie tarpusavio santykių mezgimą, išlaikymą, – sakė I. Viršilienė. – Ankstyvi 10–11 metų vaikų lytiniai santykiai siejami su tokiomis problemomis kaip hiperaktyvumas, dėmesio koncentravimo sutrikimai, elgesio sutrikimai, tarpusavio santykių problemos, depresija. Šalia emocijų valdymo problemų rizikos veiksniais, skatinančiais ankstyvą lytinį gyvenimą, dažnai minimi sutrikę šeimos santykiai, pasitikėjimo savimi trūkumas, nuolatinis stresas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir kt. Be to, šiandienos paaugliai biologinę brandą pasiekia anksčiau nei buvusios kartos. Tobulėjantis pasaulis, komunikacijų sistema, didesnis atvirumas suteikia jaunam žmogui daugybę informacijos įvairiose gyvenimo srityse. Padėti paaugliui apdoroti šį informacijos kiekį privalo ne tik tėvai, bet ir visuomenė, mokytojai – juk jaunosios kartos auklėjimas yra bene svarbiausias visuomenės gyvenimo uždavinys“.
Pasak psichologės, lytiniai santykiai ir su tuo susijusios temos yra ta sritis, kuria jauni žmonės domisi labiausiai. Tuo labiau, kad bręstant atsiranda potraukis priešingai lyčiai. Erotinių televizijos kanalų, žurnalų žiūrėjimas, interneto puslapių vartymas audrina vaizduotę, suteikia temas bendriems pokalbiams su bendraamžiais, formuoja, paauglių įsitikinimu, seksualinę patirtį. Tačiau tai yra tarsi didelio informacijos kiekio nuotrupos, kurias jaunas žmogus retai kada susieja iš karto. „Sąsaja atsiranda tik vėliau. O noras patirti tai, kas malonu, skubėjimas gyventi skatina ankstyvus lytinius santykius, troškimą viską išbandyti pačiam, – akcentavo I. Viršilienė. – Dėl to didelė dalis šeimos nesukūrusių paauglių yra lytiškai aktyvūs, nors daugelis jų neturi dažnų lytinių santykių. Daugeliu atvejų jie nereguliariai vartoja kontraceptikus arba iš viso nenaudoja tinkamos kontraceptinės priemonės rizikuodami susidurti su neplanuotu nėštumu ar lytiniu keliu plintančiomis ligomis“.

Informacijos ieško internete

Be to, psichologės teigimu, dar ne vienoje šeimoje yra paplitusi nuostata, kad vaikui nereikia nieko aiškinti apie lytinį gyvenimą arba viską paaiškinti dešimčia sakinių ir apsisukus bėgti iš kambario bijant, kad vaikas ko nepaklaustų. Tokiu savo elgesiu tėvai tarsi stumteli paauglį į ankstyvus lytinius santykius. „Neturėdamas kieno paklausti, negaudamas tikslių atsakymų paauglys imasi domėtis pats. O jam padeda internetas, vaizdajuostės, žurnalai, televizija. Paaugliams pokalbiai su tėvais „apie tai” dažniausiai atrodo nepriimtini, tad informacijos jie dažniau gauna iš bendraamžių ir to jiems pakanka. Tėvai mažiau informuoja ir apie lytiškai plintančias ligas, tarp jų – ir ŽIV/AIDS.
Jeigu tėvų ir vaikų santykiai blogi arba tėvai nežino, kada ir kokią informaciją pateikti, tada pirmiausiai ir „objektyviausiai“ informuoja bendraamžiai“, – kalbėjo I. Viršilienė.
Anot jos, nereikėtų pamiršti dar vieno faktoriaus, turinčio įtakos jaunam žmogui – žiniasklaidos. Jaunimas neatsispiria filmų bei įvairiausių leidinių peršamai nuostatai: jeigu žmogus ką nors myli, tai iš karto su tuo žmogumi ir mylisi. Ir priešingai: jeigu mylisi, vadinasi, vienas kitą ir myli. Būtent taip šį reikalą traktuoja televizija. „Ar prisimintumėte, kada paskutinį kartą matėte filmą, kai žmonės, prisipažinę vienas kitą mylį, iš karto nenueitų į lovą? Nemaža dalis to, ką matome per televiziją, yra visiškai nerealu ir vienpusiška. Realybė nutylima. Filmuose ir vaizdo klipuose seksu tik žaidžiama, tačiau to padariniai nerodomi, – aiškino psichologė. – Tačiau suaugęs žmogus suvokia, kad seksas ne vien malonumas, jog egzistuoja ir tam tikri pavojai. Televizija ir kino produkcija tą retai rodo. Ji skverbiasi į vaizduotę ir jausmų pasaulį tuo, ką jaunas žmogus nori matyti, tuo, kas jam labiausiai suprantama, ir neišvengiamai formuoja iškreiptą požiūrį į lytinį gyvenimą. Lygiai taip pat nutolę nuo realybės yra ir tai, ką jaunimas aptinka erotiniuose žurnaluose bei erotinėse interneto svetainėse“.

Nebeturi jokių baimių

Dar nelabai seniai realus ankstyvų lytinių santykių stabdis, anot I. Viršilienės, buvo viešumo vengimas, visuomenės pasmerkimo, nėštumo ir venerinių ligų baimė. Tačiau ilgainiui visų trijų stabdymo faktorių reikšmė pastebimai mažėja. „Dabar jaunimas viešumo nebijo, nes visuomenė į ankstyvus lytinius santykius žiūri gana tolerantiškai. Kai kuriose negausiose jaunimo grupėse aktyvūs lytiniai santykiai laikomi net savotišku laimėjimu, ir tokiam asmeniui stengiasi prilygti draugai bei pažįstami. Medicinos laimėjimai susilpnino ir kitus du stabdžius – baimę pastoti bei užsikrėsti venerinėmis ligomis. Priemonėmis nuo nėštumo bei venerinių ligų apsisaugoti gali naudotis ir paaugliai. Tačiau dažnai nerūpestingumas leidžia jaunam žmogui užmiršti šias priemones“, – kalbėjo psichologė.
Vardindama ankstyvo lytinio gyvenimo paplitimo pasekmes, I. Viršilienė akcentavo, kad medicininiu požiūriu labai svarbu, jog lytinį gyvenimą jaunimas pradėtų kuo vėliau. Yra žinoma, jog lytiškai bręstantis jauno žmogaus organizmas dar nėra pasirengęs dideliems fiziniams krūviams, tokiems kaip nėštumas, nes visos gyvybinės jėgos yra eikvojamos psichofiziniam vystymuisi bei augimui. Pastojimas jauname amžiuje ne tik užkerta kelią merginai toliau augti ir vystytis tarp kitų paauglių, tuo pačiu jauna moteris rizikuoja savo sveikata bei sėkminga psichosocialine asmenybės raida.
„Jauno žmogaus organizmas, ypač paauglystėje, yra nepaprastai jautrus bet kokiems žalingiems poveikiams, kurie labai lengvai gali sutrikdyti jo veiklą. Čia kaip vieną tokių galima paminėti abortą. Jis – didelė trauma jaunos moters gyvenime tiek fizine, tiek moraline prasme. Dažnos yra ir įvairios komplikacijos: gimdos traumavimas, infekcija, ilgalaikis moters neįgalumas. Statistiniais duomenimis, kas penktai moteriai po aborto pasireiškia nevaisingumas, lėtiniai gimdos priedų uždegimai. Dėl šių uždegimų dažnesni tampa negimdyviniai nėštumai, gresia persileidimai kito nėštumo metu, priešlaikiniai gimdymai. Be to, kūdikio atsiradimas dažnai nesuteikia galimybės jauniems tėvams toliau mokytis, o priverčia dirbti ir jau spręsti suaugusiųjų pasaulio problemas, susidurti su pilna atsakomybės našta akis į akį, o tai paveikia psichologinį, socialinį bei kultūrinį paauglio, ypač mergaitės, vystymąsi“, – teigė pašnekovė.

Padėti pirmiausiai gali tėvai

Nuo kada pradėti lytinį švietimą? Pasak I. Viršilienės, specialistai teigia, jog geriausias laikas – kuomet vaikams yra 10–12 metų, kuomet prasideda lytinis brendimas, vaikai tampa jautrūs fiziologiniams pokyčiams, trokšta daugiau privatumo persirenginėdami ar maudydamiesi, pradeda flirtuoti, jausti potraukį kitam vaikui ir to gali gėdytis, ieško literatūros, pradeda keistis seksualine informacija. „Lytinis švietimas yra nuolatinis procesas ir tik tinkamai lytiškai šviečiant vaikams bus perduodamos ne tik fiziologinės žinios apie seksualinę brandą, santykius, padarinius, menstruacijas, poliucijas, erekciją, lytiškai plintančias ligas, bet ir moralinės vertybės, paaugliai įgis pasitikėjimą savimi spręsdami dėl savo seksualinio elgesio įskaitant ir nuostatą neturėti lytinių santykių tol, kol jiems yra nepasiruošę. Reziumuojant galime teigti, jog dažnai jaunimas, kuris tampa seksualiai aktyvus, neturi tikslios informacijos apie reprodukcinę sveikatą. Šios informacijos trūkumas didina neplanuotų nėštumų galimybę bei riziką užsikrėsti lytiniu būdu plintančiomis ligomis. Lytinis švietimas gali padėti atidėti ankstyvus lytinius santykius paaugliams, kurie dar nėra lytiškai aktyvūs. Lytiškai aktyviems paaugliams, įskaitant tuos, kurie yra vedę, lytinis švietimas gali paskatinti elgtis atsakingiau. Suprasti lytinio gyvenimo pagrįstumą, atsakomybę bei išvengti ankstyvų lytinių santykių ir su tuo susijusių pasekmių paaugliui gali padėti mokytojai, o svarbiausia – tėvai, kalbėdami su jais, atvirai atsakinėdami, o ne stengdamiesi išsisukti nuo vaiko užduodamų klausimų. Paauglių tėveliams norėčiau priminti, kad nėra geresnio laiko už šiandien pradėti daryti ką nors kitaip, juo labiau, jeigu tai, ką darėte iki šiol, nedavė norimo rezultato“, – kalbėjo I. Viršilienė.

Programa yra, rekomendacijų – ne

Pasak psichologės, moksliniais tyrimais nustatyta, kad anksčiau už bendraamžius lytinius santykius pradeda tie paaugliai, kurie nebendrauja su tėvais, blogai mokosi, turi labai daug nekontroliuojamo laisvo laiko, taip pat tie, kurių tėvai labai daug dirba ar yra netikintys; lytiniai santykiai dažnesni tarp paauglių, kurių motinos tapo nėščios paauglystėje, anksti ištekėjo ir išsiskyrė. Tokios motinos tolerantiškesnės ankstyvo savo vaikų sekso atžvilgiu, ir jų vaikai būna seksualiai aktyvesni;
paaugliai, galintys su tėvais pasikalbėti sekso klausimais, mažiau linkę anksti pradėti lytinį gyvenimą, turi mažiau partnerių ir elgiasi saugiau; paaugliai, užaugę su abiem tėvais, seksualiai mažiau aktyvūs nei jų bendraamžiai, užaugę nepilnose šeimose.
Kad būtų išvengta panašių atvejų, kai vaiko susilaukė dvylikametė, Švietimo ir mokslo ministerija atnaujino Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą šalies mokykloms, už kurios įgyvendinimą atsakingos pačios mokyklos. Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos, įgyvendinant šią programą mokiniams ne tik suteikiama žinių apie lytiškumą, sveikatą, šeimą, bet ir formuojamos vertybės, atsakingas elgesys. Mokiniai taip gauna žinių apie rizikingo elgesio padarinių prevenciją, formuojamas jų pozityvus požiūris į savo ir kito asmens lytiškumą, kontracepciją ir kt. Rengimo šeimai siekis yra gebėjimas kurti ir palaikyti darnius bei brandžius asmeninius santykius suprantant atsakomybes ir įsipareigojimus, šeimos, santuokos vaidmenį asmens ir visuomenės gyvenime.
Minėta programa yra privaloma, tad ji nuo rugsėjo 1-osios įgyvendinama visose rajono mokyklose. Tiesa, nėra parengtų rekomendacijų, kaip tą programą vykdyti. „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programą daugiausiai dėsto tikybos bei biologijos mokytojai, bet kad ši programa būtų įgyvendinama sėkmingai, svarbus visos mokyklos bendruomenės bendras darbas, tėvų indėlis, – sakė Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė. – Mokytojams tai iš tiesų nemenkas iššūkis, tad siekiant geriau pasiruošti programos įgyvendinimui spalį Kretingos rajono švietimo centre buvo organizuota paskaita „Iššūkiai dirbant su Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa. Programos aktualumas ir jos pritaikymo praktiniai aspektai ugdymo procese“.
Paskaitos lektorės – VšĮ Pranciškonų gimnazijos tikybos mokytoja Aušra Mizgirienė ir Jokūbavo A. Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro tikybos mokytoja Aurelija Poškuvienė, pasak D. Tranizienės, siekė padėti pedagogams rasti tinkamus metodus sėkmingam programos įgyvendinimui, gebėti atsakingai ir paveikiai kalbėti jaunimui aktualiais lytiškumo klausimais. „Programos kertinė tema yra visuminė sveikata, apimanti sveikatos, sveikos gyvensenos ir šeimos sampratas, taip pat fizinę sveikatą, psichikos sveikatą ir socialinę sveikatą. Lektorės pasidalijo patirtimi, sėkmėmis ir problemomis, su kuriomis susiduria integruojant minėtą programą į ugdymo procesą, atsakė į klausimus. Numatyta ir veiklos refleksija“, – kalbėjo D. Tranizienė.

Integruota į veiklas ir pamokas

Kurmaičių pradinėje mokykloje Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa įgyvendinama jau ikimokyklinio ugdymo grupėse – čia ji integruota į veiklas, o klasėse – į pamokas. „Jau 3–5 metų ugdytiniams yra rodomi filmukai, kaip vaikai gimsta, ir jie susidomėję žiūri ir klausosi. Daug apie brandą, higieną, kitomis temomis su mokiniais kalbasi mokytojai, kuriems talkina visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Judita Matutienė, – pasakojo mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Genina Jonaitienė. – Kol šios specialistės neturėjome, mums noriai padėdavo kaimo felčerė. Apie šią programą žino ir tėvai, jie irgi, manome, stengiasi atsakyti į visus vaikų klausimus, susijusius su žmogaus gimimu, jo vystymuisi ir kitomis temomis“.
M. Daujoto pagrindinėje mokykloje lytiškumo ugdymas taip pat integruotas į kitas programas, bendruosius mokomuosius dalykus, klasių valandėles. „Kiekvieno dalyko mokytojai, vadovaudamiesi programa, ugdymo planuose nusimatę, kokiomis temomis kalbės, kiek valandų tam skirs. Programoje numatytomis temomis su auklėtiniais kalbasi ir klasių vadovai, į įvairias veiklas įjungti ir tėvai. Paskaitas mokiniams apie higieną, pasirengimą šeimai, lyčių skirtybes skaito ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistė“, – kalbėjo mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jūratė Račinskienė.
Abiejų pašnekovių teigimu, siekdami programą įgyvendinti kuo sėkmingiau, mokytojai ieško informacijos, medžiagos, kaip ir apie ką su tam tikro amžiaus grupėmis kalbėti, mokosi, dalyvauja seminaruose, vieni su kitais dalijasi patirtimi.

Skaityti 316 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Lapkritis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje