Savireklama

Kretingos miesto savivaldos simboliai

  • %AM, %11 %282 %2019 %05:%Vas
Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 06 12 dekretu Nr. 81 patvirtintas atkurtas istorinis Kretingos miesto herbas su Marijos ir vaikelio Jėzaus atvaizdu. Dailininkė Laima Ramonienė, 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento 1993 06 12 dekretu Nr. 81 patvirtintas atkurtas istorinis Kretingos miesto herbas su Marijos ir vaikelio Jėzaus atvaizdu. Dailininkė Laima Ramonienė, 1993 m.

Pagrindinis miesto atributas ir simbolis yra herbas. Tai heraldinis ženklas, kuris Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje nuo XIV amžiaus buvo suteikiamas savivaldą gavusiems miestams ir miesteliams. Privilegijose akcentuojama, kad svarbiausioji herbo paskirtis yra garbė, „kuria miestiečiai galėsią didžiuotis ir išsiskirti iš kitų miestų“. Herbas buvo naudojamas miesto vėliavoje, antspauduose ir pan. Istorija liudija, kad per 410 metų nuo Magdeburgo teisės gavimo Kretingos herbas kelis sykius keitėsi ir turėjo net keturis miestą identifikuojančius simbolius: Švč. Mergelę Mariją su vaikeliu Jėzumi, šv. Kazimierą, liūtą ir grifoną (grifą).
Pirmąjį herbą 1609 m. sausio 23 d. suteikė miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius. Magdeburgijos privilegijoje jis leido miesto antspauduose naudoti „palaimintosios Mergelės Marijos, laikančios ant rankų savo vienatinį sūnų, atvaizdą, kurią parinkome šio miesto globėja“.
Į protestantiškos reformacijos ir katalikiškos kontrreformacijos kovų sūkurį patekusios Kretingos globėja Švč. Mergelė Marija tapo neatsitiktinai. Katalikybę ir Švč. Mergelės Marijos kultą aktyviai rėmė miesto kūrėjas, Kretingos dvarininkas, Žemaičių seniūnas ir Lietuvos karvedys J. K. Chodkevičius bei jo žmona, dideliu pamaldumu ir dievobaimingumu garsėjusi Sofija Mieleckaitė-Chodkevičienė, pastatę 1602 m. Kretingoje pirmąją bažnyčią, tituluotą Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai vardu. Naujaisiais maldos namais rūpintis jie patikėjo aktyviems kovotojams su protestantiška reformacija vienuoliams bernardinams (pranciškonams observantams), kurių ordino globėja buvo Švč. Mergelė Marija. Magdeburgiją 1609 m. gavusi Kretinga kontrreformacijos įtakoje buvo kuriama kaip katalikų konfesijos piliečių miestas, kuriame leista statyti tik katalikų bažnyčias ir vienuolynus. Todėl suprantama, kodėl savivaldybės kūrėjas J. K. Chodkevičius, būdamas katalikybės šalininku ir bernardinų ordino globėju, katalikiško miesto globėja parinko Švč. Mergelę Mariją su vaikeliu Jėzumi ant rankų. Šventoji turėjo saugoti miestą nuo įvairių pavojų ir neigiamos kitatikių įtakos.
Deja, iki šiol nepavyko aptikti antspaudų su pirmojo Kretingos miesto herbo atvaizdu ar detalesnio jo aprašymo. Magdeburgijos privilegijoje rašoma, kad magistratas galėjo turėti du antspaudus – suolininkų (t. y. vaito teismo) ir tarėjų (t. y. burmistro teismo), kurie skirtųsi tik užrašu. Vaito teismo byloms patvirtinti vaitas galėjo naudoti ir savo asmeninį antspaudą.
Vėliau miesto antspaudas keitėsi. Lenkų numizmatas, muziejininkas Marijanas Gumovskis (1881–1974) Krokuvos Čapskių muziejuje aptiko ir 1935 m. knygoje apie Lietuvos miestų herbus paskelbė Kretingos magistrato 1777 m. dokumentą su lako atspaudu, kuriame pavaizduotas šv. Kazimieras.
Panašus, privačiame rinkinyje saugomo ir Sapiegų valdymo laikus menančio, Kretingos miesto antspaudo atspaudas 2004 m. pateko į Kretingos muziejų. Antspaudas statmenai ištęsto ovalo pavidalo. Jo centre visu ūgiu pavaizduotas šv. Kazimieras, stovintis ant pakilumos, kurią iš apačios ir šonų juosia rožių pusvainikis. Šventasis su kunigaikščio karūna ir apsiaustu, papuoštu šermuonėlių kailiu, kairėje rankoje laiko lelijos šakelę, o dešinėje – krucifiksą. Atvaizdą ratu juosia antspaudo pakraščiuose esantis užrašas lotynų kalba: „PAVLVS ∙ SAPIEHA ∙ PALA ∙ WILNEN ∙ SVERE ∙ DVX ∙ EXERCI ∙ MAG ∙ DVCA ∙ LITVAN / CIWI ∙ CARLOLSTADIVN AL. CROTING.“, kuris lietuviškai turėtų skambėti: „Paulius ∙ Sapiega ∙ Vilniaus ∙ Vaivada ∙ Lietuvos ∙ Didžiosios ∙ Kunigaikštystės ∙ Didysis ∙ Etmonas / Karolštato ∙ arba ∙ Kretingos ∙ Miestas“. Panašu, kad šį antspaudą Kretingos magistratas naudojo Povilo Jono Sapiegos (1609–1665) arba jo sūnaus Jono Kazimiero Povilo Sapiegos (1637–1720) valdymo laikais.
Tikrų miesto simbolio pakeitimo priežasčių nežinome. Heraldikos istorikas Edmundas Antanas Rimša šias permainas sieja su šv. Kazimiero kulto propaguotoju, Lietuvos maršalka ir pakancleriu Kazimieru Leonu Sapiega, 1636 m. tapusiu Kretingos dvaro ir miesto savininku. Popiežiui Klemensui VIII 1602 m. paskelbus Lietuvos ir Lenkijos karalaitį Kazimierą šventuoju, per visą kraštą nuvilnijo stipri naujojo šventojo garbinimo banga. Apie pagarbą jam Kretingoje liudija katalikų bažnyčios Šv. Onos altoriuje tuo metu atsiradęs Šv. Kazimiero paveikslas.
Kazimieras Leonas Sapiega rezidavo Rožanuose (Baltarusija), kurių herbe buvo vaizduojama rožė. 1637 m. savo rezidencijai jis išrūpino savivaldos privilegiją ir suteikė naują herbą su šv. Kazimiero, stovinčio viduryje rožių vainiko, atvaizdu. Matyt, ta pačia proga jis pakeitė ir Kretingos miesto herbą, nes 1636 m. gegužės 23 d. jo parašu ir asmeniniu antspaudu patvirtintoje 1609 metų Kretingos magdeburgijos privilegijoje nėra jokių duomenų apie herbo pakeitimą. Įdomu tai, kad Rožanai ir Kretinga buvo vieninteliai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai, kurių globėjas buvo šv. Kazimieras.
XVIII a. pabaigoje netekęs savivaldos savo simbolio miestas neprarado. Šv. Kazimierą matome apie 1890 m. Rusijos imperijoje išleistame Kretingos miesto ženkliuke. Jame šventasis vaizduojamas su tamsiai raudonos spalvos kunigaikščio karūna, tokios pat spalvos ilgu rūbu ir apavu, ties juosmeniu suglaudęs rankas, stovintis visu ūgiu žydrame lauke. Kairėje rankoje jis laiko geltoną kryžių, o dešinėje – leliją su geltonu žiedu. Galvą juosia baltas nimbas. Skydo viršutiniame kairiajame kampe mėlyname stačiakampyje vaizduojamas bronzos spalvos Kauno gubernijos simbolis – paminklas 1812 m. Rusijos pergalei prieš Napoleono kariuomenę atminti. Šis Kretingos herbas carinės Rusijos laikais, matyt, buvo patvirtintas po 1860 m., kai panaikinus baudžiavą miestiečių luomui priskirtiems pirkliams ir amatininkams buvo leista išsirinkti savivaldybę – miesto valdybą ir seniūną.
Šv. Kazimiero atvaizdas miesto simboliu buvo naudojamas ilgiausiai, beveik 300 metų, tačiau Lietuvai atkūrus valstybingumą jis buvo pamirštas. Kretingai 1924 m. atgavus miesto savivaldą, skulptorius Antanas Aleksandravičius sukūrė naują herbą, kuriame sidabro spalvos lauke vaizduojamas ant žalio pagrindo išdidžiai stovintis rudas liūtas – jėgos, drąsos ir išminties simbolis. Šis herbas drauge su kitų miestų simboliais saugomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Manoma, kad jo prototipu tapo pranciškonų bažnyčios transepto frontoną puošiančiame grafų Chodkevičių giminės herbe pavaizduotas grifonas (grifas) – chimerinė fantastinė būtybė, kurios galva ir priekinės letenos erelio, o liemuo ir užpakalinė dalis – liūto.
Burmistro Tomo Dambrausko užsakymu skulptorius Antanas Aleksandravičius 1937 m. išdrožė herbo kopiją, kuri 1938 m. papuošė naują burmistro kabinetą, įrengtą Kęstučio gatvėje pastatytame miesto valdybos ir gaisrinės pastate.
Tiesa, miesto valdybos ir burmistro antspauduose liūto simbolis tarpukariu nebuvo naudojamas. Miesto savivaldybės ir burmistro herbe buvo vaizduojamas valstybės herbas – Vytis, o 1940–1941 m. pirmosios sovietų okupacijos laikais – Sovietų Sąjungos herbas. Kretingos herbas su liūto simboliu burmistro antspaude atsirado tik nacistinės Vokietijos okupacijos pradžioje, atkūrus miesto savivaldybę, ir buvo naudojamas iki 1944 metų pabaigos.
Prasidėjus sovietų reokupacijai, komunistų valdžiai senasis miesto herbas nebetiko. Jį pakeitė naujai sukurtas sovietų Lietuvos herbas, kuris tapo ne tik respublikinių valdžios organų, bet ir visų lygių savivaldybių oficialiu simboliu. Burmistro kabinete kabėjusį 1937 m. sukurtą herbo bareljefą išsaugojo miesto savivaldybės tarnautojai, vėliau jį perdavę Kretingos muziejui. O apie burmistro antspaudo su liūto simboliu likimą duomenų neturime.
Po poros dešimtmečių sovietų okupacijos atslūgus represijoms ir įsibėgėjus vadinamajai atšilimo epochai, atgijo susidomėjimas istorine simbolika ir heraldika, pradėta atnaujinti senuosius ar kurti naujus miestų herbus. Taip 1970 m. atsirado dailininko Vytauto Kalinausko sukurtas Kretingos miesto herbas, kuriame vaizduojama pagrindinė grafų Chodkevičių giminės herbo figūra – žydrame lauke stovintis geltonas grifas su iškeltu sidabriniu kalaviju. Su šiuo atvaizdu buvo leidžiami ženkliukai, liejami keramikiniai suvenyriniai medaliai, tačiau miesto valdžios įstaigose šis simbolis plačiau nenaudotas.
Naujasis Kretingos herbas neatitiko heraldikos taisyklių, todėl 1988 m. Lietuvos heraldikos komisija rekomendavo jį pataisyti. Pasitinkant Magdeburgo teisės suteikimo Kretingai 380 metų jubiliejų, dailininkas Andrius Surgailis 1989 m. herbą pataisė: pagal Chodkevičių giminės herbą išryškino grifo figūrą ir atstatė spalvas. Skydo laukas tapo raudonas, grifo figūra ir kalavijas – sidabro, o nagai ir kalavijo rankena – aukso spalvos. Patobulintas herbas nuo 1989 m. iki 1995 m. puikavosi virš rajono savivaldybės pastato pagrindinio įėjimo ir miesto vykdomojo komiteto pirmininko kabinete, o kelios gipsinės kopijos buvo perduotos saugoti Kretingos kraštotyros muziejui.
Atkurtos nepriklausomos Lietuvos miestams ir miesteliams pradėjus susigrąžinti savo istorinius simbolius, Lietuvos heraldikos komisija apsiėmė atkurti seniausią Kretingos herbą, sutampantį su parapinės pranciškonų bažnyčios titulu. Kadangi originalas neišliko, buvo naudojamasi privilegijoje esančiu simbolio aprašymu, kitų kraštų analogijomis ir hagiografija. Pirmąją herbo rekonstrukciją 1991 m. sukūrė dailininkė Eglė Vertelkaitė. Ją knygoje „Lietuvos miestų istorijos šaltiniai“ 1992 m. publikavo heraldikos istorikas Edmundas Antanas Rimša savo straipsnyje „Lietuvos privačių miestų herbai“.
Galutinį istorinio Kretingos miesto herbo etaloną 1993 m. sukūrė dailininkė Laima Ramonienė, o 1993 m. birželio 12 d. dekretu Nr. 81 patvirtino Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas. Herbo etaloną ir vėliavą Kretingos miesto merui Petrui Gliaubertui 1993 m. birželio 26 d. įteikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministras pirmininkas Adolfas Šleževičius, dalyvavęs Kretingos 740-ųjų metinių minėjimo renginiuose.
Atkurtame herbe vaizduojama sidabriniame lauke visu ūgiu stovinti Švč. Mergelė Marija, laikanti ant rankų vaikelį Jėzų. Abiejų kūnai natūralios spalvos. Ant kairės rankos sėdintis vaikelis Jėzus be rūbų, geltonais garbanotais plaukais. Marijos plaukai juodi, krentantys už nugaros. Ji su auksine karūna, vilki purpurine suknele, galvą ir kūną apsigobusi ilgu mėlynu apsiaustu.
Nuo 1995 m. miesto herbą perėmė Kretingos rajono savivaldybė. Jo naudojimą reglamentuoja savivaldybės tarybos patvirtintos taisyklės. Pagal jas herbas naudojamas savivaldybės institucijų reprezentacinėse vėliavose, herbiniuose antspauduose, iškabose, garbės ar pasižymėjimo ženkluose, mero, administracijos direktoriaus, seniūnų (kurie neturi savo gyvenamosios vietovės herbo), kitų Savivaldybės įstaigų antspauduose, dokumentų blankuose, mero, seniūnų ir kituose skiriamuosiuose ženkluose ir heraldikos objektuose, reprezentaciniuose leidiniuose ir spaudiniuose, reklaminėje bei informacinėje atributikoje, dekoratyviniuose ir meniniuose kūriniuose, savivaldybės reprezentaciniuose renginiuose ir šventėse.
Be herbo, svarbus miesto ženklas yra vėliava. Tai stačiakampis sidabro spalvos audeklas su plačia mėlynos spalvos juosta trijuose pakraščiuose, išskyrus koto pusę. Juostoje pavaizduotos 7 aštuoniakampės aukso spalvos žvaigždės, o abu jos kraštus rėmina aukso spalvos juostelės. Audeklo centre pavaizduota pagrindinė miesto herbo figūra – Švč. Mergelė Marija su vaikeliu Jėzumi.
Herbus, kuriuose pavaizduoti šventieji, turi daugelis Lietuvos miestų. Švč. Mergelė Marija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais buvo vaizduojama tik Kretingos (Karolštato) ir Minsko herbuose. Šiandien Lietuvoje herbus su Švč. Mergelės Marijos ir vaikelio Jėzaus atvaizdu turi Eišiškės (1997 m.), Šiluva (2002 m.), Kazokiškės (2005 m.) ir Pivašiūnai (2006 m.).
Julius KANARSKAS
Istorikas, Kretingos muziejus

Skaityti 147 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Gegužė 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje