Savireklama

MUITINĖS IR ŪKIO BANKO PASTATAS

  • %PM, %13 %741 %2017 %16:%Spa

Julius KANARSKAS

Istorikas, Kretingos muziejus

Kretingos savininkui ir Vilniaus vyskupui, kunigaikščiui Ignotui Jokūbui Masalskiui paliepus XVIII amžiaus paskutiniame ketvirtyje mieste naujus statyti tik mūrinius namus, vienas iš jų iškilo tuometės Turgaus aikštės ir Vokiečių gatvės kampe, kur dabar stovi sovietmečiu statytas buvusio restorano ir valgyklos pastatas.
Namas pastatytas apie 1773–1776 metus dvaro lėšomis. Jis buvo mūrinis, dviejų aukštų, stačiakampio plano, stovėjo skersai posesijos, ilguoju fasadu atsuktas link aikštės. Sienos buvusios apylinkėse surinktų stambių lauko akmenų mūro, pastato kampai, karnizai, durų ir langų angų apvadai bei abu galiniai frontonai – dvaro plytinėje degtų raudonų plytų mūro, tinkuoti ir baltinti kalkėmis. Pastogėje buvusios įrengtos mansardos tipo gyvenamosios patalpos. Stogas – gegninės konstrukcijos, dengtas olandiško tipo čerpėmis, degtomis iš vietinio molio toje pačioje dvaro plytinėje.
Pastato pagrindinio fasado sienoje abiejuose aukštuose simetriškai buvo įrengta po septynis langus, o dešinėje pusėje buvęs pagrindinis įėjimas. Prie įėjimo buvusi pristatyta atvira medinė, kiauraraščiais drožiniais puošta veranda su balkonu, į kurį buvo patenkama pro antrojo aukšto duris. Po namu buvo nemažas akmenų mūro rūsys, o kieme stovėjo mūriniai sandėliai. Nors pirminė pastato paskirtis kol kas nežinoma, tačiau manoma, kad jame galėjusi veikti Abiejų Tautų Respublikos muitinė, kontroliavusi prekybos traktą, vedantį pro Kretingą į Klaipėdą ir kitus Prūsijos uostus. Vėliau jame galėjo apsistoti ir savo prekes sandėliuoti į Prūsiją ar iš jos vykstantys pirkliai.
1842 m. pastatą iš dvarininko, grafo Nikolajaus Zubovo išsinuomojo Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministerijos Muitinės žinyba, įrengusi jame Kretingos muitinės įstaigą ir pakhauzą – prekių sandėlį.
Kretingos muitinės valdytoju 1846 metais dirbo Karlas fon Šmitas, palikęs ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. 1848 m. rudenį jis buvo apkaltintas pasienio punkto panaudojimu uždraustos užsienio literatūros platinimui, pašalintas iš tarnybos, nuteistas ir įkalintas. 1863 m. Karlas fon Šmitas parengė rankraštinį albumą „Necrolithuanica“, kuriame nupiešė Vilniaus senienų muziejaus archeologinius radinius ir pavaizdavo mitologemas. Šis svarbus Lietuvos istorijos ir kultūros pažinimo šaltinis šiandien saugomas Stokholme, Karališkosios senienų tarybos ir valstybinio istorijos muziejaus archyve.
Karlą fon Šmitą suėmus, muitinės valdytoju 1848 m. buvo paskirtas Aleksandras Gumilevskis, o nuo 1877 m. jai vadovavo Platonas Berezinskis. 1908 m. muitinės valdytoju tarnavo Petras Tarasevičius, iždininku – Ivanas Roškovskis, techniku-ekspertu – Bronislovas Prapuolenis, pakhauzo prižiūrėtoju – Michailas Machrovskis. 1909 m. muitinės valdytoju buvo Nikolajus Berezinas, o 1913 m. – Konstantinas Sacharovas.
Apie 1875–1881 m. muitinės tarnautoju dirbo Vladislovas Kiprijonas Nagevičius (1848–1881), Kretingoje susipažinęs su Marija Magdalena Eitavičiūte. Jųdviejų šeimoje 1880 m. birželio 14 d. gimė būsimas visuomenės ir valstybės veikėjas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas ir vadovas, gydytojas, archeologas, Lietuvos kariuomenės Karo sanitarijos tarnybos viršininkas, generolo leitenantas Vladas Nagevičius-Nagius.
Per Kretingos ir Gargždų muitines 1887 m. buvo išvežta per 113 000 pūdų linų sėmenų ir 130 000 pūdų pluošto, 1888 m. – 8 500 pūdų linų sėmenų, 118 000 pūdų linų pluošto, 14 000 pūdų rugių bei 8 000 pūdų kviečių. Taip pat pirkliai daug išveždavo žąsų, kurias ypač mėgo Prūsijos miestelių ir miestų gyventojai. Dar labiau prekyba pagyvėjo vokiečiams 1892 m. nutiesus Klaipėdos–Bajorų geležinkelį.
Priešais muitinės pastatą šalia aikštės stūksojo pora aukštų flagštokų su vėliavomis. Juos ir muitinę saugojo ginkluotas sargybinis, kuriam prie įėjimo buvusi pastatyta dryžuotai dažyta būdelė. Ilgainiui kretingiškiai pastatą pradėjo vadinti Tamužine (nuo rusų kalbos žodžio таможня, t. y. muitinė). Nuo 1874 m. jis priklausė Kretingos dvarininkams Tiškevičiams, kurie gaudavo iš Muitinės žinybos nuomos mokestį, tačiau privalėjo savo lėšomis pastatą remontuoti.
1915 m. kovą, prie miesto artėjant kaizerinės Vokietijos kariuomenei, muitinės įstaiga buvo evakuota į Rusijos gilumą. Pastatu per Pirmąjį pasaulinį karą naudojosi Kretingoje įsikūrę vokiečių kariškiai.
Kuriantis Lietuvos valstybei, name trumpam buvo įsikūrusi Lietuvos muitinė ir iždinė. Tarpukariu pastatas buvo jau be medinio prieangio ir balkono. Pirmojo aukšto langas prie įėjimo užmūrytas, o vietoje balkono durų įrengtas langas.
1921 m. jį nupirko Lietuvos ūkio banko savininkų brolių Jono ir Juozo Vailokaičių bendrovė, atstovaujama kredito organizacijų steigėjo, Ūkio banko Kretingos skyriaus įkūrėjo Petro Končiaus (1882–1950). Banko skyrius veikė pirmojo aukšto patalpose. Petrui Končiui 1923 m. įkūrus Ūkio banko Klaipėdos skyrių ir persikėlus į Klaipėdą, Kretingos skyriaus vedėju iki 1940 m. okupacijos dirbo Simonas Jurgis Simutis (1896–1966).
Antrojo aukšto patalpas XX amžiaus 3 dešimtmečio antroje pusėje banko vadovybė išnuomojo Kretingos apskrities viršininko įstaigai ir apskrities savivaldybės raštinei. Šalia jų XX amžiaus 4 dešimtmetyje įsikūrė Kretingos apskrities inžinierius ir apskrities policijos vadas.
Pastato kieme stovėjusiame ūkiniame pastate veikė prekybinių kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ Kretingos sandėlis.
Po 1940 m. okupacijos į pastatą persikėlė Kretingos apskrities tarybos vykdomojo komiteto valdžios institucijos. Per 1941 m. birželio 26 dienos gaisrą namo medinės konstrukcijos sudegė, o sienas kretingiškiai karo metais ir pokariu nusiardė naujų namų statyboms.
Pokariu vakariniame aikštės pakraštyje ilgai stūksojo griuvėsiai ir sudegusių namų pamatai. Buvusio Ūkio banko pastato vietoje aikštės ir Birutės gatvės kampe 1961 m. pagal tipinį projektą buvo pastatytas mūrinis pastatas, kurio pirmame aukšte veikė Kretingos rajono kooperatyvų sąjungai priklausanti valgykla ir seklyčia, o antrame aukšte – baras ir restoranas „Gintaras“.

Skaityti 58 kartai Atnaujinta %PM, %17 %622 %2017 %13:%Spa

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Lapkritis 2017
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30

Mes Facebooke