Savireklama

PAŠVENTINTAS ATNAUJINTAS MERGELĖS MARIJOS ALTORIUS

  • %PM, %01 %598 %2018 %13:%Saus

Jolanta KLIETKUTĖ

Kretingos muziejus

Šv. Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas iškilmingai pašventino restauruotą Mergelės Marijos altorių.
Pirmasis Švč. Mergelės Marijos altorius Kretingos pranciškonų bažnyčioje buvo pastatytas apie 1617–1619 metus, 1619 m. liepos 7 d. jį konsekravo Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška. Kaip ir kiti altoriai, Švč. Mergelės Marijos altorius nukentėjo per XVII ir XVIII a. karus su švedais, tad vietoje nukentėjusio altoriaus kunigaikščių Masalskių rūpesčiu 1754 m. buvo pastatytas naujas, kurį 1768 m. birželio 20 d. pašventino Žemaičių vyskupas sufraganas ir Eluzos titulinis vyskupas Ignotas Chominskis. Iki 1908 m. bažnyčios renovacijos šis altorius stovėjo dešinėje navos pusėje, dabartinio šv. Antano altoriaus vietoje, o 1908 m. perkeltas į dabartinę vietą, kurioje seniau stovėjo šv. Pranciškaus altorius.
2015–2017 m. Kretingos bažnyčios Mergelės Marijos altorių restauravo Linos Navikienės restauratorių komanda, kuriai tai buvo pirmasis atkurtas altorius. Restauravimo darbai kainavo 43 tūkst. eurų, šias lėšas suaukojo parapijiečiai ir geradariai. Kiekviena altoriaus detalė buvo sutvirtinta į skyles švirkštais įleidžiant medieną saugančios medžiagos. Restauratoriai nugremžė 6–7 uždažymų sluoksnius, kol atsivėrė pirminis dažų sluoksnis, liudijantis, kad detalių spalva buvo mėlyna, o drožyba auksuota bei sidabruota. Paties altoriaus pirminis uždažymas buvo mėlyno, gelsvo ir rausvo marmuro imitacija.
Švč. Mergelės Marijos altorius yra trijų tarpsnių, porinis su dešinėje pusėje stovinčiu šv. Antano altoriumi. Altoriaus antepedijus aplikuotas paauksuotu reljefu su Švč. Mergelės Marijos monograma ovaliame augalinio motyvo ornamente, papuoštame kaspinu. 2016 m. pavasarį restauratorės atidengė anksčiau uždažytą kaspino užrašą, kuris lotynų kalba skelbia: „Sub Tuum Praesidium & c. Antiph. Eccl.“ (Tavo apgynimo [šaukiamės]. Antifona bažnytinė).
2017 m. rudenį iš mūrinės altoriaus mensos trumpam buvo iškeltas altoriaus portatilis – 38,1x36,8 cm dydžio akmeninė plokštė su šv. kankinio Klemenso relikvijomis, įdėta į medinį rėmą (42,7x41,6 cm dydžio), kurio apatinėje pusėje lotynų kalba padaryti du įrašai (perskaityti ir išversti bendromis s. Beniaminos Borsato FMSC, Rasos Šileikienės ir J. Klietkutės pastangomis): 1. „1827 m. liepos 5 d. šviesiausiasis garbiausiasis ponas kunigaikštis Simonas Mykolas Giedraitis, Adramiteno vyskupas, Žemaičių vyskupijos sufraganas, šv. Stanislovo ordino kavalierius, šį nešiojamąjį altorių pašventino ir jame esančias šv. Klemenso kankinio relikvijas suskaičiavo. Tam patvirtinti pasirašyta Varniuose pirmiau nurodytą dieną. Petras Daukševičius, vicekustodas“. 2. „Pažymėjau, kad šis nešiojamasis altorius 1852 m. rugpjūčio 4 d. per generalinę vizitaciją buvo parodytas šviesiausiajam Motiejui Kazimierui Volončevskiui, Žemaičių vyskupijos vyskupui. Otonas Pronievskis [Praniauskas – aut. past.], vicegeneralinis sekretorius“. Žemiau po įrašais – medine siaura lentele uždengtos relikvijos, lentelė viršuje ir apačioje užantspauduota apvaliais antspaudais. Nufotografavus užrašus portatilis vėl buvo sugrąžintas į savo vietą altoriaus mensoje.
XIX a. bažnyčios vizitacijos aktuose dar minima, kad Švč. Mergelės Marijos altoriuje yra relikvijorius su šv. kankinių Fausto ir Konrado (Kandidos) relikvijomis, kurį 1768 m. birželio 20 d. pašventino Žemaičių vyskupas Ignotas Chominskis. 1819 m. rugsėjo 13 d. šias relikvijas bažnyčioje žmonėms pagarbinti išstatyti leido Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis. Deja, šiuo metu Mergelės Marijos altoriuje relikvijorių nėra. Altorių rekonstrukcijų metu relikvijoriai pakeitė savo buvimo vietą: lyginant XX a. pradžios nuotraukas ir dabartinį bažnyčios vaizdą, matome, kad ant Mergelės Marijos altoriaus buvę relikvijoriai dabar yra ant šv. Barboros altoriaus.
2016 m. žiemą Mergelės Marijos altoriaus antrajame tarpsnyje, Aušros Vartų Dievo Motinos paveikslo papėdėje, restauratorės atidengė užrašą: „Dirbtas 1754 Pataisytas 1908“. Po restauravimo šis užrašas vėl paslėptas po marmuro ir dekoro detale.
XIX a. vizitacijos aktuose minima, kad Mergelės Marijos altorius yra medinis, trijų tarpsnių, turinčių po 2 kolonas, dažytas šviesia marmuro spalva, jame yra trys Dievo Motinos paveikslai. 1937 m. restauravimo metu altorius buvo nudažytas tamsiai ruda – šokolado spalva.
Apie 1804 m. sudarytame bažnyčios vizitacijos akte rašoma, kad pirmajame tarpsnyje yra Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo paveikslas su sidabro aptaisais. Iki ~1829 m. vizitacijų aktuose minima, kad pirmojo tarpsnio paveikslas puoštas nedideliais sidabro aptaisais, antrojo tarpsnio – tik auksine karūna. Pirmajame tarpsnyje mediniame ornamentuotame bronzos spalvos rėme kabo Švč. Mergelės Marijos paveikslas.
Dabartinį pirmojo tarpsnio 211x124 cm dydžio Mergelės Marijos paveikslą 1831 metais nutapė ir Kretingos bažnyčiai padovanojo Raudondvario (Nemenčinė) dvarininkaitė Rožė Parčevskytė (apie šį paveikslą išsamiai rašyta straipsnyje „Sugrįžo stebuklingu laikomas paveikslas“, 2017-10-28, Švyturys, p. 1, 7). Iš abiejų paveikslo pusių yra po dvi kolonas.
Apie 1828 m. vykusios vizitacijos akte rašoma, kad altoriaus antrajame tarpsnyje yra Dievo Motinos paveikslas šviesiai mėlynos spalvos fone. 1888 m. bažnyčios vizitacijos akte minima, kad antrajame tarpsnyje yra Aušros Vartų (Ostrobramska) Dievo Motinos paveikslas. Šiuo metu antrajame tarpsnyje – taip pat Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo ir aptaisų kopija (apie šį paveikslą išsamiai aprašyta straipsnyje „Kretingos bažnyčioje – paslaptinga paveikslo kopija“, Švyturys, 2017-06-17, p. 1, 5). Paveikslas yra 197x73 cm dydžio, tapytas apie XVII a. pab.–XVIII a. pr. aliejiniais dažais ant sujungtų ąžuolinių gruntuotų lentų. Dabar matomas vaizdas yra užtapytas ant ankstesnio paveikslo, restauratoriai rado kelis užtapymų sluoksnius. Atvaizdas labai nukentėjo per 1941 m. bažnyčios gaisrą – dažai nuo karščio susproginėjo pūslėmis.
Trečiajame tarpsnyje yra 1937 m. dailininko A. Baltino ant drobės aliejiniais dažais tapytas 103,5x63,4 cm dydžio Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės (1873–1895, Šventoji Teresė iš Lizjė) paveikslas (apie jį rašyta straipsnyje „Įminta paveikslo paslaptis“, Švyturys, 2017-05-17, p. 1,7). Šis paveikslas altoriuje įtaisytas 1937 m. restauruojant bažnyčią. Seniau šioje vietoje buvo Mergelės Marijos su Kūdikiu ikona, apie kurią 1888 m. vizitacijos akte rašoma „Mergelės Marijos paveikslas žydrame fone, turi sidabro aptaisus“, senesniuose – 1820–1827 m. vizitacijos aktuose – „turi tik sidabrinę karūną“, o apie 1804 m. vizitacijos akte „suknelė raudonos ir mėlynos spalvos“.
Trečiojo tarpsnio paveikslą iš abiejų pusių rėmina po vieną koloną, o šonuose ant kapitelių stovi gipsinės XX a. pradžios skulptūros: kairėje pusėje 162 cm aukščio šv. Marijos Antiochietės, dešinėje – 159 cm aukščio šv. Barboros (šios skulptūros papėdėje iškaltas fabrikinis numeris „60“).
Visus tris šio altoriaus paveikslus 2016–2017 m. restauravo M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijos polichromijos restauratorius Kęstutis Banys.
Trečiasis altoriaus tarpsnis buvo labiausiai nukentėjęs ir daug kartų perdarytas, jame išliko mažiausiai originalių dalių. Altoriaus viršų vainikuoja XX a. pradžios 161 cm aukščio gipsinė liunete grojančio angelo skulptūra.
Kartu su didžiuoju ir Šv. Antano altoriais Švč. Mergelės Marijos altorius įrašytas į kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas: 7952).
Mergelės Marijos altoriaus kompoziciją papildo Jėzaus Kristaus kančios altorėlis „Ecce homo“ iš medžio, išdrožtas nežinomo autoriaus. Jis daug vėlyvesnis nei bažnyčios altoriai, greičiausiai sukurtas XIX a. Altorėlis yra nedidelis, arkinis, auksuotas, bronzuotas, vieno tarpsnio. Stovi ant puslankiu į priekį išsikišusio pagrindo, sudarančio pakopą atsiklaupti. Antepedijaus kraštus riboja po vieną koloną, per vidurį yra arkos formos durelės su dvigubu apvadu. Pirmajame tarpsnyje, nišoje tarp dviejų kolonų, ant apvalaus plokščio medinio postamento, stovi 157 cm aukščio medinė kenčiančio Kristaus skulptūra. Virš skulptūros, laužytos arkos formos plokštumoje, augaliniu auksuotu ornamentu puoštame apskritime, didžiosiomis raidėmis įrašyta „ECCE / HOMO“. Viršų vainikuoja medinė Dievo Apvaizdos akis su iš jos trykštančiais 12 spindulių. Šoninius kapitelius puošia medinės auksuotos gėlių vazos. 2015–2017 m. šį altorėlį taip pat restauravo L. Navikienės restauratoriai.

Skaityti 345 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Gruodis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje