Savireklama

DINGUSI KRETINGA:PIRKLIO OLŠVANGO IR GYDYTOJO KARLINSKIO NAMAS

  • %PM, %09 %772 %2018 %17:%Vas

Julius KANARSKAS

Istorikas, Kretingos muziejus

Ties Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės viduriu, dabartinio pastato Rotušės a. 10 ir praėjimo į turgelį vietoje, iki didžiojo 1941 metų gaisro stovėjo mūrinis namas. Jis priklausė pirkliui G. Olšvangui, 1920–1935 metais nuomojusiam pastatą Kretingos progimnazijai (vidurinei mokyklai), o mokyklą uždarius namą įsigijo žymus tarpukario Kretingos gydytojas Dovydas Karlinskis.
***
Apie Rotušės aikštės pietvakarinės kraštinės ir aprašomo namo sklypo užstatymą turime labai mažai duomenų. Žinome, kad XIX amžiuje šioje kraštinėje buvo 5 posesijos (namų valdų sklypai). Manoma, kad aprašomo namo sklype iš pradžių stovėjęs gyvenamosios ir komercinės paskirties pastatas buvęs medinis, vienaukštis, dvigalis, pastatytas lygiagrečiai aikštei, su pusvalminiu stogu. Name gyveno vienas iš žydų tautybės miesto verslininkų, už posesiją dvaro savininkui Juozapui Tiškevičiui mokėjęs činšą.
Namas sudegė per 1889 m. arba 1908 m. gaisrą. Jo vietoje netrukus iškilo mūrinis pastatas. Naujasis namas buvo raudonų plytų mūro, istorizmo epochos architektūros, turintis neogotikos stiliui būdingų bruožų, stačiakampio plano, pastatytas lygiagrečiai aikštės kraštinei, dviejų galų, vienaukštis, su ertikiu, dekoruotas figūriniais karnizais. Pagrindinis įėjimas buvo įrengtas nuo aikštės pusės, ties fasado viduriu. Priešais įėjimą buvusi įrengta atvira veranda, kurią sudarė dviejų keturkampių mūrinių kolonų prilaikomas trišlaitis apskardintas stogelis.
Namo pastogėje buvusi įrengta mansarda. Jos patalpas apšvietė galininiuose fasaduose įrengti vienas šalia kito 3 langai, o abipus jų – po švieslangį. Taip pat pagrindinio fasado ir kiemo pusėje ertikio sienoje buvo po 5 nedidelius švieslangius. Durų, langų ir švieslangių angos buvusios statmeno stačiakampio pavidalo, virš langų ir durų išmūryti šiek tiek puslankiu išlenkti apvadai. Stogas buvo gegninės konstrukcijos, dvišlaitis, dengtas degto molio olandiško tipo čerpėmis.
Į vakarus nuo namo stovėjo iš visų miesto statinių savo išvaizda išsiskiriantis pastatas, tarpukariu priklausęs notarui Jonui Kentrai, o į rytus plytėjo nuo XX a. pradžios neužstatyta posesija, aptverta medine tvora ir skyrusi aprašomo namo sklypą nuo verslininko Abramo Zalkovo namo.
Manoma, kad naująjį namą statėsi arba jį įsigijo kretingiškis žydų tautybės verslininkas Michelis Olšvangas (Michel Alšvang), arba vienas iš jo sūnų – Vulfas arba Mauša. Po Pirmojo pasaulinio karo pastatas priklausė Plungės linų pirkliui Geršonui Olšvangui. Savininkas Kretingoje negyveno, o per karą ir pirmaisiais pokario metais pastatas stovėjo nenaudojamas. 1920 metų pradžioje namą išsinuomojo Kretingos apskrities savivaldybė, nutarusi jame įrengti Kretingos progimnaziją – keturių gimnazijos klasių vidurinę mokyklą.
Ilgai nenaudoto ir apleisto namo remontui aukas surinko progimnazijos tėvų komitetas. Klasėms suolus, rašomąsias lentas, knygas ir žemėlapius savivaldybė parsivežė iš Palangos. 1920 metų rudenį mokslo metus dviejose klasėse pradėjo 56 vaikai, o 1922 metais veikė visos 4 klasės.
Pirmuoju direktoriumi tapo Bronislovas Valiušaitis, o mokytojais – Sofija Tutlaitė, Bronė Petrauskaitė, Margarita Gvildaitė, Jonas Būbelis ir pranciškonas t. Pranciškus Bizauskas. 1921 metais atėjo mokytoja Edita Liakavičiūtė, J. Būbelį pakeitė Aleksandras Baltikauskas, o t. Pranciškų Bizauską – diecezinis kunigas Juozas Martusevičius, į kurio vietą metų pabaigoje paskirtas parapijos klebonas Pranas Strakšas. Broniui Valiušaičiui išvykus į Kauną studijuoti, 1923 metais progimnazijos direktoriumi buvo paskirtas diecezinis kunigas Petras Ruškys.
Progimnaziją lankė Kretingos miesto, Darbėnų, Gargždų, Kartenos, Kretingos ir Palangos valsčių vaikai, daugiausiai – katalikai. Joje buvo mokoma lietuvių, lotynų, prancūzų, rusų ir vokiečių kalbų, istorijos, gamtos mokslų, geografijos, dailyraščio, piešimo, dainavimo, tikybos. Mokslas metams kainavo 50 auksinų. Apie 10–15 proc. mokinių nuo mokesčio buvo atleista. Mokykloje daug dėmesio buvo skiriama užklasiniam darbui. Pedagogų B. Valiušaičio ir B. Petrauskaitės vadovaujami moksleiviai progimnazijoje ir žvyrduobėje stovėjusiame Peklos namu vadinamame pastate rengė kultūrinius vakarus.
Progimnaziją rėmė miesto verslininkai. Provizorius Vladas Grudzinskas susirgusius mokinius nemokamai aprūpindavo vaistais. Pranciškonai vienuolyne įrengė kelis kambarius, kuriuose apgyvendino iš toliau atvykusius vaikus iš neturtingų šeimų. 1924 metais buvo įkurta Kretingos neturtingiesiems moksleiviams šelpti draugija. 1926 metų pavasarį draugijos surengto vakaro metu moksleiviams šelpti surinkta 1 100 litų. 1927 m. gruodžio 26 d. visuomenininkės Draugelienė, Ona Grudzinskienė ir Jadvyga Nainienė Kretingos piliečių klube surengė visuomenei vakarą, kurio metu paaukuotos ir surinktos lėšos skirtos moksleiviams paremti.
Reformuodama švietimo sistemą, Švietimo ministerija progimnaziją 1925 metais pertvarkė į savivaldybės išlaikomą keturių klasių vidurinę mokyklą. Nuo progimnazijos ji skyrėsi tuo, kad mokymo programoje vietoje humanitarinių mokslų didesnis dėmesys buvo skiriamas matematikai. Mokyklos direktoriumi dirbo Jonas Eidenas, o 1929 metais jį pavadavo Jonas Šlapšys. Joje mokytojavo Ona Balzerytė, Antanas Barkauskas, Margarita Burneikienė, Galina Čižaitė, Petras Dragūnas, Boleslovas Giedra, Kazimieras Kavaliauskas, Jonas Laurinaitis, gydytojas Jonas Nainys. Piešimą dėstė Juozas Jurkus, tikybą – dieceziniai kunigai Juozas Martusevičius, Petras Ruškys ir Pranas Strakšas. 1928 metais mokyklą lankė 104 mokiniai, kuriuos mokė 7 pedagogai. Mokykla turėjo biblioteką, kurioje buvo 1 031 knyga.
Retindama vidurinių mokyklų tinklą, Lietuvos Vyriausybė 1929 metais nutarė mokyklą uždaryti. Rudenį I klasės nebeliko, o II–IV klasėse mokslo metus pradėjo 65 moksleiviai ir 7 mokytojai. Dauguma mokinių buvo lietuviai, o 4 – žydai. Vieno moksleivio išlaikymas kainavo 420 litų. Nuo mokesčio už mokslą buvo atleista 16 vaikų. Kiti mokiniai per metus sumokėjo 5 765,5 lito.
Kilus ginčui su savininku G. Olšvangu dėl pastato nuomos, savivaldybė mokyklą 1929 metais perkėlė į Kęstučio gatvėje išsinuomotą namą. Netrukus mokyklą iš apskrities savivaldybės perėmė Švietimo ministerija, grąžinusi ją į G. Olšvango namą. Nuo 1931 m. rugsėjo 1 d. ji buvo pilnai išlaikomo iš valstybės lėšų ir vadinama Kretingos valdžios vidurine mokykla. Direktoriumi 1931–1933 metais dirbo Petras Ruškys, nuo 1934 m. pradžios – Jonas Kirlys, mokytojavo Emilija Adiklienė, Juozas Andrejauskas, kunigas Tadas Budraitis, Antanas Daunoras, Vladas Dutkevičius, Ela Fišeraitė, Pranas Gineitis ir Motiejus Šileika.
Pradėjus Kretingoje veikti Pranciškonų ordino gimnazijai, stojančiųjų į vidurinę mokyklą labai sumažėjo. Todėl 1935 m. rugpjūčio 1 d. Švietimo ministerija mokyklą uždarė. Nenaudojamą namą po metų nusipirko kretingiškis gydytojas Dovydas Karlinskis, iki tol nuomojęsis patalpas Joselio Joselevičiaus namuose Vytauto gatvėje. Naujuose namuose Karlinskių šeima apsigyveno apie 1937 metus. Tais pačiais metais name pradėjo veikti gydytojo priimamasis.
Vokietijos okupacijos pradžioje naciams pradėjus žydų tautybės gyventojų represijas, namo savininkas gydytojas Dovydas Karlinskis 1941 m. birželio 24 d. buvo suimtas, o kitą dieną vokiečių kareivių sušaudytas Kvecių kaimo Girelės miške, prie kelio į Palangą. Jo namas stipriai nukentėjo per 1941 m. birželio 26 d. gaisrą, po kurio nebuvo atstatytas.
Pagal 1964 m. Valstybinio statybos reikalų komiteto patvirtintą Kretingos miesto išplanavimo projektą šio namo vietoje buvo pastatytas tipinis tinkuoto mūro dviejų aukštų daugiabutis namas (Rotušės a. 10), kuris XX a. 8 dešimtmečio II pusėje rekonstruotas į modernesnės architektūros trijų aukštų statinį su komercinėmis patalpomis.

Skaityti 260 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Rugpjūtis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke