Savireklama

Kepė apeiginę duoną ir sodino jurginus Pirmo puslapio

  • %PM, %25 %569 %2018 %12:%Bal

Laima STONKUVIENĖ

Darbėnų gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupės vaikai – stilingi šiandienos piemenukai – Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre užvakar pasitikti su botagėliu ir būgnu. Taip prasidėjo šv. Jurgio dienai skirta popietė „Vaikeliai, padabokit, ką davė rugeliai“, į kurią mažuosius darbėniškius pakvietė muziejaus darbuotojos.
Mojuodami piemenukų įrankiu botagu ir mušdami būgną, vaikai, kaip seniau gaspadoriai, triskart sušuko „Jau pavasaris atėjo!“ ir prašė šv. Jurgį atrakinti žemelę, paleisti sidabrinę raselę, užauginti šilkinę žolelę, prišaukti šilto lietaus. Tada žygiavo pasveikinti dviejų varduvininkių – iš pirmųjų pavasario žalumynų ir žiedų nupinti vainikai papuošė muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Jurgitos Paulauskienės ir Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės galvas.
Grįžusius į Tradicinių amatų centrą piemenukus pasitiko Duonos ponia – Vida Viskontienė. Su ja kepta apeiginė Jurginių duona su į kepalo vidų įdėtais kiaušiniais. Bet prieš tai vaikai supažindinti su, kaip jie ir patys prisipažino, iki šiol nematytais neregėtais daiktais – vyriausioji muziejininkė-etnografė Nijolė Vasiliauskienė jiems parodė senolių per Jurgines naudotą skambalą, medinį skrabalą, pašventintą kadugio šakelę bei spyną. Visi skirti gyvuliams apsaugoti nuo vilkų, blogų dvasių; spyna po slenksčiu dėta tikint, kad taip gyvulys prie namų prirakinamas, jo nepagaus nei vilkas, nei arkliavagiai.
Mažiesiems darbėniškiams papasakota ir apie šv. Jurgį. „Žemaitijos pakelių koplytėlėse dažnai galima pamatyti paprastų kaimo žmonių, meistrelių išdrožtas šv. Jurgio skulptūrėles, – rodydama vieną iš muziejuje saugomų šv. Jurgio skulptūrų, kalbėjo N. Vasiliauskienė. – Šv. Jurgis narsiai smeigia smaką (slibiną), gelbsti karalaitę, tačiau atrodo susimąstęs, lyg turėtų dar daug rūpesčių. Šv. Jurgis yra legendinis III amžiuje gyvenęs Romos karys. Jis buvo nukirsdintas, nes nenorėjo atlikti stabmeldiškų apeigų, kadangi buvo krikščionis. Tad nuo senų senovės šv. Jurgis – kariuomenės, jaunimo, žemdirbių, piemenų, arkliaganių globėjas. Kodėl žemdirbių? Žinomas šio šventojo stebuklas – atgaivintas kritusio vargšo artojo jautis. Vargšas žmogelis kreipėsi į Jurgį, nes be jaučio jo šeimą būtų ištikęs badas. Šv. Jurgis, kaip ir šv. Kazimieras, yra dangiškasis Lietuvos globėjas“.
Pasak N. Vasiliauskienės, pagrindinis dėmesys per Jurgines skiriamas žemei, augmenijai ir gyvulėliams. Šią dieną negalima žemės judinti, net medžio šakelės negalima nulaužti, nes manyta, kad šakelė pavirs gyvate, užtrauks nelaimę. Piemenėliai negalėdavo peiliuko galąsti, kad vilkai galvijų neišpjautų. Buvo atliekama daug veiksmų, kad būtų užtikrinta gyvulėlių apsauga: ūkio šeimininkė apeidavo arklius, karves, avis ir kitus augintinius į apavą įsidėjusi nuodėgulį, apšlakstydavo švęstu vandeniu, apibarstydavo šventinto kadagio (verbos) spygliais ar aprūkydavo jų dūmais, gaspadorius galvijus švelniai apmušdavo šermukšnio ar žilvičio šakele. Po tvarto slenksčiu šeimininkas padėdavo užrakintą spyną, du raudonus kiaušinius ir pjūklą dantimis į viršų, kad užtikrintų gyvulėliams apsaugą, kad gyvulėliai augtų sveiki ir didėtų prieauglis, ne po vieną, o po du. Kiaušinis ir dar nudažytas raudona spalva – gyvybės, vaisingumo simbolis. Jei ir šalta diena išpuldavo, gyvulius pirmą kartą per Jurgines išvarydavo iš tvartų, kad įkvėptų gryno oro, bet šiokią dieną negalima nei arti, nei važiuoti.
Per Jurgines gaspadinės nešdavo į bažnyčią šventinti valgius, o pašventintus duonos kepalėlius išdalydavo elgetoms, kad šie melstųsi už gyvulėlių sveikatą. Kai kur šią dieną valgydavo tik žuvį ir duoną, o piemenėlius vaišindavo kiaušiniais, sūriu, duona, pyragais. Dažnai piemenėliams įduodavo kiaušinių, ir jie patys ant laužo pasidėję keptuvę išsikepdavo kiaušinienės.
Muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė ir duonos kepėja V. Viskontienė akcentavo, kad Jurginės turėjo daug apeigų ir prietarų, o vienas svarbiausių buvo apeiginės duonos kepimas. Su duonos kepalu gaspadinės apeidavo laukus, užkasdavo lauko gale – kad jos niekada nepritrūktų. Su kiaušiniu keptą duoną, apėjus laukus, šeima lauždavo tarsi šventą ir dalindavosi.
Už suteiktas žinias ir pramogas mažieji darbėniškiai neliko skolingi – parodė programą „Kaip Darbėnų piemenukai aveles praganė“. Juos atlydėjusi mokytoja Edita Gliožerienė papasakojo, kad iš medžio padarytos ir dekupažo technika puoštos avelės – bendras vaikų ir jų tėvelių darbas. Kiekviena avelė turi savo istoriją. „Su vaikais paruošėme žemaitišką pasakojimą apie tai, kaip senais laikais Darbėnų piemenukai aveles praganė. Mūsų programoje yra ir šokių, ir dainų, ir paukščių pamėgdžiojimų. Labai džiaugiamės ir dėkojame muziejininkams, kad pakvietė mus švęsti Jurginių į Tradicinių amatų centrą, kad galėjome dalyvauti tokiame gražiame ir prasmingame renginyje. Siekiame, kad jaunoji karta mylėtų gimtąją žemaičių kalbą, ja drąsiai kalbėtų, žinotų senolių papročius ir tradicijas, jas puoselėtų. Šis susitikimas vaikams – neįkainojama patirtis“, – „Švyturiui“ sakė E. Gliožerienė.
Mažuosius Darbėnų piemenukus po pietų keitė šv. Antano dienos centro lankytojai. Jiems taip pat priminta, kuo svarbi lietuviams yra šv. Jurgio diena, muziejaus ūkio dalies darbuotojas Joakimas Dvarionas mokė pasidaryti švilpynes, Dvaro parke kartu sodinti jurginai. Svečius muziejininkai pavaišino vienu svarbiausių šv. Jurgio dienos patiekalu – kiaušiniene.

Skaityti 805 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Birželis 2019
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje