Savireklama

SKANDALAS SU PASIDIDŽIAVIMO PRIESKONIU

  • %PM, %12 %553 %2018 %12:%Gegužė

 

Kęstutis GABŠYS

Kaip ir galėjome prognozuoti, prezidentinės elektroninio pašto dėžutės skandalas baigėsi net neprasidėjęs. Jį pakeitė naujas politinis skandalas, kurio dėmesio centre atsidūrė stambus verslo koncernas ir neblogai žinomas žurnalistas. Sensacijų besivaikantys profesionalūs raudotojai tuoj puolė verkti apie „fekalijų baseinus“, kuriuose per prievartą esame murdomi. Tai neteisingi vertinimai – kai kuriomis valdžios institucijomis galime didžiuotis.
Nėra visiškai nieko keisto, kad stambūs verslininkai iš už užkulisių bando daryti įtaką politiniams procesams. Nėra nieko keisto, kad tam reikalui kartais yra pasitelkiami žurnalistai su laisvesniais profesinės etikos standartais. Tai darydami kartu jie siekia dviejų tikslų – pasijusti labai galingais ir gauti už tai papildomų (neuždirbtų) pajamų. Taip elgtis yra žmogiška, tačiau nepateisinama. Džiugu tai, jog mūsų valstybės institucijos yra pakankamai stiprios, kad tokiems žmonėms sugebėtų „duoti per nagus“.
Jei gerai pasikapstytume po istoriją, tai jau ne pirmas atvejis, kuomet valstybės institucijos atskleidžia stambių verslo grupuočių ir politikų bandymus užvaldyti valstybę. Pirmasis tokio pobūdžio įvykis buvo vadinamasis valstybininkų skandalas, kuomet buvo atskleistos dujų importu užsiimančios bendrovės ir kai kurių aukštų valstybės pareigūnų politinės manipuliacijos. Po to sekė LEO.LT skandalas, kai gudriomis schemomis ir korupciniais veiksmais buvo siekiama užvaldyti elektros ūkį. Nedera pamiršti ir Abonento skandalo, kurio herojumi buvęs Artūras Zuokas šiandien lieja krokodilo ašaras ir bando vaidinti politinio skaidrumo etaloną.
Iš tikrųjų Lietuvos politinėje padangėje yra buvę dar pustuzinis mažesnių tokio pobūdžio pavyzdžių, kai buvo užfiksuotos ir sunaikintos pernelyg intymios verslininkų ir įvairaus lygmens politikų ir valstybės tarnautojų grupelės ir jų ilgai kurtos bendradarbiavimo schemos. Jos dažniausiai būdavo orientuotos į pasipelnymą, o ne valstybės užvaldymą, todėl šių schemų likvidavimas nebuvo lydimas didelių skandalų. Apie tokius pavyzdžius žinodavo tik pašvęstieji arba šiomis problemomis specialiai domėjęsi asmenys.
Demokratinei santvarkai būdinga valdžios institucijų funkcionavimo sistema yra orientuota ne į geriausias, bet į blogiausias žmogaus savybes. Manoma, kad valdžia žmogų gadina, o absoliuti valdžia – sugadina absoliučiai. Dėl tos priežasties valdžios institucijos yra organizuojamos taip, kad vienas potencialus vagis tikrintų kito potencialaus vagies veiklą ir jie neturėtų jokių galimybių „susitarti“. Šiandien mūsų valstybėje vykstantis skandalas rodo, kad ši sistema veikia ir duoda „gerus“ rezultatus.
Kažkada dabartinio skandalo centre atsidūręs koncernas ir jos kontroliuojamos žiniasklaidos priemonės informavo apie Abonento egzistavimą. Šiandien jų veiklą nagrinėja ir aprašo su kitomis verslo grupėmis susijusios žiniasklaidos priemonės. Ar tai darydamos jos nesiekia suvesti kokių nors sąskaitų šiuo atveju yra visiškai antraeilis klausimas. Mums, piliečiams, svarbu, kad tokių grupių yra per daug, jog jos gebėtų susitarti, o mūsų valstybės institucijos dirba pakankamai efektyviai, kad šiuos procesus fiksuotų ir, jei reikia, sugebėtų juos veiksmingai užkardyti.

Skaityti 114 kartai
Daugiau šioje kategorijoje: « KAIP GAMINAMA DEŠRA IR ĮSTATYMAI

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Gegužė 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31

Mes Facebooke