Savireklama

Sprendimai gimdomi paslapčia Pirmo puslapio

  • %AM, %03 %241 %2019 %04:%Birž
Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto" apžvalgininkas Alvydas ZIABKUS „Lietuvos ryto" apžvalgininkas

Rajono valdžiai savotiška maldaknyge turintis tapti Vietos savivaldos įstatymas bendruomenės gyventojams suteikia aiškius įgaliojimus ir teises.

Šis įstatymas savivaldybės institucijoms nurodo sudaryti sąlygas gyventojams tiesiogiai dalyvauti rengiant bei svarstant sprendimų projektus ir netgi skatinti kitas pilietinės iniciatyvos formas. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla gyventojams turi būti aiški ir suprantama. Jiems privalu sudaryti sąlygas gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma.

Dar vienas įstatyme akcentuojamas vietos savivaldos principas - savivaldybės savo veiklą vykdo pagal tarpusavyje suderintus skirtingos trukmės teritorijų, strateginio ir finansinio planavimo dokumentus, į kurių rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą (stebėseną, ataskaitų svarstymą) įtraukiami ir savivaldybės gyventojai.

Iš karto prašau atleisti už tokią varginančią ir ilgoką įžangą, bet, manau, kad ši įstatymo vieta yra žinotina visiems Lietuvos piliečiams. Neprošal šiuos vietos savivaldos principus priminti ir rajono valdžiai, nes rengiant praėjusiame tarybos posėdyje priimtą sprendimą dėl 2020 metų žemės mokesčių tarifų dydžių, būtent gyventojų dalyvavimas šiame procese ir buvo pamirštas.

Užvakar rajono taryboje buvo priimtas sprendimas, paliesiantis visus
rajono žemės sklypų savininkus.

Pasirodo, kad masinio vertinimo būdu Kretingos rajone sumažėjus žemės vertei, mažėjo ir savivaldybės biudžeto įplaukos už žemės mokesčius.

Gyventojai turėjo pastebėti, kad dvejus paskutiniuosius metus jie už savo žemės sklypus mokėjo mažiau, tačiau rajono biudžetas dėl to kasmet prarado po 40 tūkst. eurų. Apie 43 mln. eurų biudžetą vartančiai savivaldybei gal tai ir nebūtų didelis praradimas, tačiau valdančioji dauguma nusprendė šią iždo skylutę užkišti 10 procentų padidinant pernykštį žemės mokesčių tarifą.

Taryboje, regis, „velniškai" įtakingas Ekonomikos ir finansų komiteto primininkas Dovydas Bajoras opoziciją įtikinėjo, kad toks mokesčio padidėjimas gyventojams esąs nežymus. Vertingiausioje Kretingos centro dalyje vidutinišką 8 arų žemės sklypą turintiems savininkams šis pabrangimas sudarys vos 3,2 euro per metus, o gyvenantiems mažiau vertingose žemėse šis skirtumas būsiąs dar mažesnis. Anot D.Bajoro, tiek tekainuoja puodelis kavos.

Tačiau komiteto pirmininkas nutylėjo, kad padidinus žemės mokesčio tarifą vertingiausiai žemės ūkio paskirties žemei už hektarą ūkininkams teks atskaičiuoti 10 eurų mokesčio daugiau nei pernai. Vadinasi,turintiems vidutinį 10 hektarų ūkį žemės mokestis padidės šimtu eurų. Sutikite, kad tai jau nebe puodelis kavos.

Opozicija, kaip jai ir dera, žemės mokesčio tarifo siūlė nedidinti, o labiau apmokestinti nenaudojamų ir apleistų sklypų savininkus jiems mokesčio tarifą padidinus nuo 3 iki 4 proc., kaip yra kaimyniniuose Klaipėdos ir Plungės rajonuose. Tačiau apsileidėlių valdančiajai daugumai labiau pagailo nei kitų žemės savininkų ir šis tarifas liko nepakeistas. Juolab, kad esą ši mokesčių dalis nesanti reikšminga ir jos padidėjimas biudžeto praradimo nekompensuos.

Tiesa, gyventojus bandžiusi apginti ir dėl to pataikavimu rinkėjams apkaltinta Jolita Vaickienė pamiršo dar vieną svarbų rezervą - mokesčių skolas. Pavyzdžiui, per paskutiniuosius dvejus metus žemės nuomininkai savivaldybei iš viso liko nesumokėję apie 67,8 tūkst. eurų. Su priskaičiuotais delspinigiais ši gyventojų skola yra išaugusi iki 72,2 tūkst. eurų.

Tikėtina, kad panašios skolos lydi ir žemės savininkus. Kiek savivaldybė yra susigrąžinusi nesumokėtų mokesčių, kiek tokių ieškinių pateikta teismui? Gal aktyviau pakrapščius tą nepareigingų gyventojų užsiūtą kapšelį nebūtų reikėję didinti žemės mokesčio tarifų kitiems savininkams?

Apie įstatymo garantuotą gyventojų teisę dalyvauti rengiant bei svarstant valdžios sprendimų projektus pradžioje buvo užsiminta ne be reikalo. Sprendimo projektą dėl kitų metų žemės mokesčio tarifų parengė tokia speciali darbo grupė, kuri nustato ne tik žemės ir žemės nuomos mokesčio tarifus, bet ir taiko lengvatas.

Įdomu tai, kad gegužės 10 dienos sprendimo projekto aiškinamajame rašte
ši grupė siūlo 2020 metų žemės mokesčio tarifų nekeisti ir palikti
tokius, kokie buvo nustatyti 2019 metams.

Tačiau tarybos posėdžiui pateiktame projekto aprašyme ši vieta skamba kitaip - savivaldybei gaunant mažiau pajamų, darbo grupė siūlo 2019 metams nustatytus žemės mokesčio tarifus padidinti 10 proc. Šis raštas, beje, taip pat parašytas gegužės 10 d.

Kas pakeitė darbo grupės nuomonę? Kodėl nebuvo pasiūlyta paieškoti netektų biudžeto pajamų susigrąžinimo rezervų, o buvo nuspręsta eiti lengviausiu keliu - didinant mokesčius visiems savininkams? Pagaliau, ar darbo grupės posėdyje buvo kam ginti jų interesus?

Iki šiol savivaldybės tinklapyje nepaskelbtai šiai darbo grupei, pasirodo, pirmininkauja Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, o nariais yra Tarybos narys Dovydas Bajoras, Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas, jo pavaduotoja Alma Rumbutienė, architektūros skyriaus specialistė Kristina Žiaušienė, savivaldybei pavaldžių Salantų kultūros centro Žvainių skyriaus vedėja ir Kulūpėnų mokyklos mokytoja Vitalija Valančiūtė, Kretingos seniūnė Gintarė Liobikienė.

Ir nė vieno su savivaldybe darbo santykiais nesusijusio gyventojo ar žemės sklypo savininko, kurio dalyvavimas rengiant ir svarstant sprendimų projektus yra vienas iš vietos savivaldos principų.

Skaityti 129 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Birželis 2019
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje