Kada rajono valdininkai ims mokytis iš Prezidento? Pirmo puslapio

  • %AM, %15 %239 %2019 %04:%Lie

Alvydas ZIABKUS
„Lietuvos ryto" apžvalgininkas

Lietuva turi naują valstybės Prezidentą. Didele žmonių persvara išrinktas 55 metų Gitanas Nausėda nuo vakar dienos pradėjo eiti Lietuvos Respublikos vadovo pareigas.
Naujas ir naujoviškas valstybės gaires nubrėžęs Prezidentas yra svarbus ir Kretingos rajonui. Nors G.Nausėda gimė ir augo Klaipėdoje, čia, iš Lazdininkų kaimo, kilusi jo amžinaatilsį mama Ona Stasė Nausėdienė, kuri prieš 5 metus ir palaidota Darbėnų kapinėse. Kretingos rajono kaime pas mamos senelius būsimasis Prezidentas leido vaikystės vasaras.
Todėl ir praėjusią savaitę G.Nausėdos dalyvavimas Darbėnų bažnyčioje vykusiose Mišiose patvirtina tvirtus Kretingos rajono ir valstybės vadovo saitus.
Koks naujasis Prezidentas bus Lietuvai – dar pamatysime. Tačiau per prabėgusį trumpą laikotarpį nuo rinkimų iki inauguracijos jau sužinojome, kokiu Prezidentu G. Nausėda siekia būti: atviru, nesislapstančiu nuo žmonių, nevengiančiu netikėtų klausimų ir nebijančiu atvirų atsakymų.
Tokia valstybės vadovo laikysena turėtų užduoti bendrą toną visiems valstybės tarnautojams – būti atviriems savo šalies piliečiams, kurie ir yra tų tarnautojų darbdaviai. Deja, Kretingos rajono valdžia, regis, dar yra tolima nuo Prezidento kuriamo valstybės tarnautojo idealo. Matyt, užmiršę, kodėl jie sėdi savivaldybės kabinetuose ir nežinantys, kad atlyginimus jiems moka ne administracijos direktorius ar meras, o rajono gyventojai, Kretingos valdininkai patys sprendžia, kaip ir su kuo jiems bendrauti.
Netrukus visi žemės savininkai prisimins naujosios rajono valdžios sprendimą 10 proc. padidinti privačios žemės mokesčių tarifą. Tokį žingsnį valdančioji dauguma aiškino noru į biudžetą susigrąžinti antrus metus trūkstamus 40 tūkst. eurų, nes tokios sumos biudžetas nebegauna sumažėjus žemės vertei.
Jau tuomet kilo abejonės, kodėl mokesčio rezervų ieškoma sąžiningų mokėtojų, o ne skolininkų kišenėse. Tačiau pabandžius savivaldybėje sužinoti, kiek kretingiškiai ir bendrovės yra skolingi už privačią žemę, savivaldybės Ekonomikos ir biudžeto skyriaus specialistai bei Juridinio skyriaus vedėja su žurnalistu bendrauti atsisakė. Esą, tokia savivaldybėje esanti tvarka – atsakymai būsią pateikti tik raštu per atstovą spaudai.
Tą patį išgirdau ir iš Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės, kai su ja norėjau išsiaiškinti, kodėl savąjį kandidatą – muzikos mokytoją Mildą Trušauskaitę – šių metų Kultūros ir meno premijai pateikęs skyrius, laureatu siūlyti „Pajūrio naujienų" laikraščio redakcijos kūrybinę grupę įpareigojo rajono biblioteką? Lyg bibliotekininkai neturėtų ko pagerbti iš savo tarpo.
Kodėl D.Činkienė laikraščio redakcijos neišdrįso siūlyti skyriaus vardu? Šitaip nevykusiai bandė nuslėpti rajono valdžios suinteresuotumą, kad būtų apdovanotas palankiai apie savivaldybės administraciją rašantis laikraštis? Pagal D.Činkienę išeitų, kad skyriaus vedėjos sprendimus
kažkodėl geriausiai gali paaiškinti spaudos atstovė? Jei taip, ar neatėjo laikas jų sukeisti vietomis?

Tačiau, pavyzdžiui, dėl žemės mokesčių skolų net ir bendravimas per spaudos atstovę iš pradžių niekuo nepadėjo. Per tarpininko vaidmenyje atsidūrusią niekuo dėtą darbuotoją valdininkai žurnalistui atkirto, kad savivaldybė nieko nežinanti apie skolas, nes žemės savininkų mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Tačiau tai išgirdę VMI specialistai išpūtė akis – apie privačios žemės skolininkus ir jų nesumokėtas sumas visos šalies savivaldybės informuojamos kiekvieną ketvirtį. Kai savivaldybei pirštu buvo besta,kad jos specialistai meluoja, VMI teikta informacija netikėtai atsirado.
Paaiškėjo, kad šių metų pradžioje už privačią žemę liko nesusimokėję 3912 gyventojų ir 21 įmonė, o jų bendra skolos suma siekė apie 119 tūkst. eurų. Šių metų birželio mėnesį skolininkų skaičius buvo aptirpęs, tačiau skola rajono biudžetui tebesiekė apie 74 tūkst. eurų.
Klausimas rajono valdžiai: ar negavus 40 tūkst. planuotų pajamų reikėjo 10 proc. didesniu tarifu apmokestinti visus žemės savininkus, kai šiai biudžeto skylei užkišti per akis pakanka susigrąžinamų skolų?
Šį pavyzdį pateikiau kaip skyriaus vadovų piktybinį vengimą tiesiogiai bendrauti su žurnalistu, kurio tiesioginė pareiga – informuoti visuomenę. Neretai ir apie tai, kas nepatinka valdžiai, arba ką ji norėtų nuslėpti. Su žurnalistu tiesiogiai nenorintis kalbėti savivaldybės administracijos skyriaus vadovas iš tiesų nenori kalbėti su žmonėmis, jam algą mokančiais rajono gyventojais.
Kita vertus, atvirai atsakinėti į netikėtus klausimus vengiama tuomet, kai nenorima sakyti tiesos. Galima numanyti, kad per tarpininką – spaudos atstovą prašomų klausimų ir ilgesnį laiką ruošiamų atsakymų raštu dažniausiai prireikia tada, kai norima sumeluoti arba paslėpti savo kompetencijos stoką, kuri, žiūrėk, ir ima badyti akis bendraujant su kokiu pasipūtusiu įstaigos klerku.
Žmonėms norint pasakyti teisybę nereikalingas nei tarpininkas, nei papildomas laikas ruošiant atsakymus raštu. Taip, kaip ir su žurnalistais tiesiogiai bendraujančiam Prezidentui Gitanui Nausėdai, iki kurio kuriamo valstybės tarnautojo idealo Kretingos valdininkams toli, kaip iki Mėnulio.

Skaityti 282 kartai Atnaujinta %AM, %15 %242 %2019 %04:%Lie

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Rugpjūtis 2019
S Pr A T K P Š
1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje