Savireklama

DVIGUBA PILIETYBĖ – UŽ AR PRIEŠ?

  • %PM, %07 %689 %2017 %15:%Gruo

Voldemaras KESMINAS

Kol dar neįsisiūbavo dabartinės valdžios aparato agitacinis vajus dėl dvigubos pilietybės, o tai gali nevalingai įtakoti mūsų jausmus, siūlau visiems pamąstyti – Lietuvai reikalinga ar ne dviguba pilietybė.
Šiandien jau retą šeimą nepalietė emigracijos problema. Tai yra nemalonus, skaudus ir Lietuvos kaip valstybės klausimas. Keliolika pastarųjų metų vis auganti emigracija paliečia kiekvieną iš mūsų. Aš netgi palyginčiau su, suprantama, daug skaudesniu pokario trėmimo klausimu, kuris įvairiais aspektais palietė irgi vos ne kiekvieną Lietuvos šeimą. Nors šiandien savanoriškai išvykusiųjų (tikiuosi, laikinai) yra daug daugiau nei pokaryje priverstinai ištremtų.
Taigi turime problemą ar ne? O jei turime, tai kaip ją spręsti? Ir tai nėra toks paprastas klausimas, kuris turėtų vienareikšmį atsakymą. Įvairiuose pokalbiuose skirtinguose sluoksniuose palietus dvigubos pilietybės klausimą paprastai didžioji daugumą mūsų žmonių tvirtina, kad dviguba pilietybė reikalinga, netgi būtina. Tikrai taip atrodo tik paviršutiniškai palietus šią opią problemą. Keista, ir taip būna labai retai, bet šiuo visuomenei aktualiu klausimu Lietuvos Seime vos ne absoliučia dauguma – 114 balsų – buvo pritarta iniciatyvai ieškoti būdų, kaip įstatymu, nekeičiant Konstitucijos, įteisinti dvigubą pilietybę. Buvo aiškinama, kad mums per didelė prabanga švaistytis savo piliečiais. Vienas iš Pilietybės įstatymo pataisų iniciatorių, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad emigravę ir Lietuvos pilietybę išsaugoję mūsų tautiečiai vieną dieną plūstels atgal. Todėl ir yra siūloma išvykstantiems ir jų vaikams bei anūkams palikti galimybę turėti teisę į dvigubą pilietybę. Šiam Seimo daugumos kreipimuisi, kad įstatymu būtų galima reguliuoti dvigubos pilietybės klausimą, Konstitucinis teismas nepritarė ir dar kartą patvirtino, jog šį svarbų klausimą galima spręsti tik visos tautos referendumu. Tuo tarpu pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas (taip, vadovas, tegu ir netiesiogiai išrinktas), pasižymintis nevienareikšmiškai vertinamais pareiškimais, konservatorių lyderio senelis Vytautas Landsbergis tvirtina priešingai – Konstitucijos keitimas dėl dvigubos pilietybės yra šiurkštus kelias, o referendumas dėl to – gera priemonė priešinti žmones ir kelti įtampą Lietuvoje.
Ką daryti? Mano manymu, šis dvigubos pilietybės klausimas gerokai per daug užaštrintas ir, drįstu teigti, jis daugiau reikalingas politikams, siekiantiems išvykusiųjų balsų (nors jie labai neaktyviai dalyvauja rinkimuose), nei patiems emigrantams. Manyčiau, kad Lietuvos politikai nepanaudoja visų priemonių emigracijai mažinti. Suprantama, šiandien visos masinės informacijos priemonės yra nepriklausomos ir valstybė negali turėti įtakos jų tiražuojamam turiniui. Tačiau visuomeninis (ne valstybinis) kanalas LRT savo laida „Emigrantai“ tikrai neprisideda prie išvykstančių, tegu ir laikinai, mažinimo. Šioje laidoje pateikiamos emigrantų sėkmės istorijos (o juk ne visos istorijos laimingos) skatina mūsų jaunuolius ir ne tik palikti tėvynę ir ieškoti laimės svetur. O juk LRT taryba yra arba bent turėtų būti formuojama iš pilietiškų ir atsakomybę už Lietuvos ateitį jaučiančių asmenų. Kol kas to nesimato.
Nors emigracijos mastai yra grėsmingi ir bauginantys, Lietuvos pilietybės atsisakančiųjų ir kitos valstybės pilietybę įgyjančiųjų yra ne tiek ir daug. Pernai Lietuvos pilietybės atsisakė 23 asmenys, o 744 įgijo kitos valstybės pilietybę. Vadinasi, praėjusiais metais Lietuva neteko 767 piliečių, 2015 metais – 641. Kalbant apie naujus piliečius, kurie įgijo pilietybę gimdami, atkurdami ir kitais įstatymo numatytais būdais, tai per 2016 metus Lietuva pasipildė beveik 35 tūkst. piliečių. Iš to akivaizdu, kad šiandien Lietuvos piliečių ne mažėja, bet daugėja. Kaip ir grėsmingai daugėja išvykstančiųjų. Šiuos duomenis viešai skelbia Lietuvos statistikos departamentas.
Tad ar tikrai tokia jau aktuali dvigubos pilietybės problema? Vėl priminsiu Nepriklausomybės akto signatarą V. Landsbergį. Šiandien didžiausią problemą dėl pilietybės išsaugojimo turi išeivija, pasitraukusi po 1990 m. kovo 11 d. „Kaip jiems išsaugoti pilietybę? – Neatsisakyti“. – teigia V. Landsbergis. Kaip daugelis iš mūsų žino, išvykusiems ir teisėtai gyvenantiems bent ES ir NATO šalyse nėra jokių apribojimų dėl karjeros ar galimybės išreikšti save. Tad ar reikalinga tos šalies pilietybė tuo pačiu norint išsaugoti ir Lietuvos pilietybę?
Mes, gyvenantieji Lietuvoje ir mokantieji didesnius ar mažesnius mokesčius, kas keletą metų dalyvaujame rinkimuose – savivaldybės, Seimo, Prezidento, Europarlamento. Dažniausiai išrinkta valdžia, ypač Seimu, greitai nusiviliame. Tačiau mokėdami mokesčius ir išlaikydami teisėtai rinktą valdžią mes tarsi išperkame savo padarytas ar nepadarytas klaidas. Bet mes, mūsų vaikai, anūkai gyvendami čia, Lietuvoje, paklūstame teisėtai išrinktos valdžios priimamiems tegu ir ne visada teisingiems įstatymams ir pagal juos gyvename. Tuo tarpu gyvenantys ir dirbantys užsienyje, turėdami dvigubą pilietybę, taip pat turės teisę dalyvauti renkant valdžią mums, gyvenantiems Lietuvoje. Bet gyventi pagal išrinktos valdžios priimtus sprendimus jiems nereikės. Tad ar reikia suteikti galimybę, o tai dviguba pilietybė suteikia, balsuoti tiems, kurių po to neliečia išrinktos valdžios priimami sprendimai? Bet šiandien ir šia piliečio privilegija užsienyje gyvenantys mūsų tautiečiai neskuba pasinaudoti. Iš pagal oficialius duomenis išvykusių apie 690 tūkst. Lietuvos piliečių pernai Seimo rinkimuose dalyvavo vos 16 411 (!). Tai tikrai nenormalu, o tai rodo, kad patiems emigravusiems pilietybės klausimas nėra toks aktualus, kaip tai bando pateikti mūsų politikai. Bet pilietybė suteikia ne vien teises, bet ir pareigas. Būkime atviri ir atsakykime sau, kuris užsienyje gyvenantis ir dirbantis jaunuolis paklus šaukimui į Lietuvos kariuomenę? Prognozuoju, kad bus panašiai kaip ir su dabar pradedamu eskaluoti galimai būsimu referendumu dėl Konstitucijos keitimo siekiant teisiškai įtvirtinti dvigubą pilietybę. Po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad šio klausimo sprendimui reikalingas referendumas, LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis pareiškė, jog reikia pakeisti teisės aktus taip, kad atsirastų galimybė balsavimą užsienyje organizuoti ne tik Lietuvos ambasadose ir konsulatuose, bet ir kitų šalių valstybinėse įstaigose. Taip esą balsavime dalyvautų didesnis skaičius užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių. Ir tai daryti dvi dienas, t. y. per pirmą ir antrą Prezidento rinkimų turus. Bet kokia tikimybė, kad tauta balsuos už siūlomą pataisą? Nes reikia daug balsų – už Konstitucijos pataisą turi balsuoti daugiau nei 50 procentų visų rinkėjų, o ne tik tų, kurie atėjo balsuoti. Priminsiu, kad pirmajame 2014 metais vykusių Prezidento rinkimų ture, kuriame balsuojama aktyviausiai, kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, dalyvavo 52,2 proc. turinčių tam teisę. O antrajame ture dar mažiau – 47,4 proc. Esu įsitikinęs, kad referendumo sėkmė bus mažesnė už minimalią, o valstybės sąnaudos organizuojant tokią pilietinę akciją būtų neadekvačiai didelės. Ar nebus išmestos nemažos valstybės lėšos pavėjui?
Manau, kad dvigubos pilietybės klausimą turėtume spręsti mes, Lietuvoje gyvenantys Lietuvos piliečiai. Tai mes turime spręsti – suteikti išvykusiems teisę į dvigubą pilietybę ar ne. O įvertinus užsienyje gyvenančiųjų aktyvumą rinkimuose – tik apie 4 proc., kalbėti apie kažkokią galimai didesnę įtaką pačių ten gyvenančių nelabai verta. Tad tik dar kartą priminsiu cituotus žodžius – pirmiausia reikia neatsisakyti pilietybės. Tuo labiau, kad Konstitucijos keitimas atvertų duris pilietybę gauti žmonėms ne iš meilės Lietuvai, o dėl kitokių interesų.

Skaityti 756 kartai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kalendorius

Gruodis 2018
S Pr A T K P Š
1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31

Mes Facebooke

Paieška tinklapyje