Savireklama

NUSKURDUSIEMS ŽMONĖMS DEMOKRATIJA NESVARBI

  • %PM, %22 %729 %2017 %16:%Gruo

Andrius JUŠKEVIČIUS

Kasdieniniame milžiniškame informacijos sraute nepastebėtai pranyko žinia apie platų tarptautinį palyginamąjį tyrimą, kurį atliko įtakingas pasaulinio kovos su skurdu organizacijų tinklas „Oxfam“. Buvo tirtos ir įvertintos net 152 pasaulio valstybės, o išvados dėl Lietuvos vietos šiame skurdo žemėlapyje pasirodė blogesnė nei bloga – 83-oji pozicija.
„Oxfam“ tyrimas apėmė tris pagrindinius kovos su skurdu rodiklius: išlaidas socialinėms ir švietimo reikmėms, mokesčių struktūros ir surinkimo progresyvumą bei nelygybę mažinančią darbo rinkos politiką. Pagal šiuos rodiklius Lietuva su savo 83-ąja vieta atsidūrė greta iškart žemiau esančios Zambijos ir Rusijos Federacijos, o paskutinėje vietoje buvo Nigeris. Matyt, nesunku spėti, kad aukščiausiose pozicijose yra Skandinavijos šalys, Beniliukso valstybės, lyderių dešimtuką uždaro Austrija.
Viską galima lyginti ir palyginti. Vargu, ar Lietuvą lyginsime su kokia Švedija ar Norvegija, tačiau susimąstyti verčia „Oxfam“ tyrimo duomenys, kad kaimyninė Lenkija užima aukštą 22 vietą, Estija – 26-ą, o Latvija – 31-ą vietą.
Matydamas tokias išvadas nori nenori prisimeni jau nežinia kieno į viešumą paleistą mintį, kad 1990 m. Lietuvos atkurtos nepriklausomybės valstybė – nenusisekęs projektas. Didžiosios valstybės piliečių dalies skurdas toks tvarus, klampus, kad iš to liūno išbristi nepadeda jokių politinių partijų programos, jokių partijų valdymas. Kitas klausimas – ar Lietuvos politinės partijos, viena kitą keisdamos prie valstybės vairo, išties sąžiningai nori mažinti skurdą, socialinę atskirtį? Ar partijos, jausdamos atsakomybę už valstybės likimą, gali susitarti ir visos kartu vykdyti esminius, strateginius susitarimus vystant švietimą, mokslą, sveikatos apsaugą, kovojant su skurdu?
Žirklės tarp turto ir skurdo plečiasi ne tik Lietuvoje, taip yra ir kitose demokratinėse valstybėse. Tačiau pati šiuolaikinės demokratijos idėja paprastai leisdavo ekonomiškai silpnesnių piliečių daugumai tikėtis tolygesnio, platesnio ekonominės gerovės perskirstymo. Kad taip gali būti, geriausiai parodo platus viduriniosios klasės atsiradimas JAV ir Europoje pasibaigus Antrajam pasauliniam karui. Deja, pastarųjų dešimtmečių realybė jau kitokia: vidurinioji klasės nyksta, skurdas plečiasi, vargingai gyvenančių žmonių ratas vis didesnis. Kitame poliuje atsiranda gana siauras ekonominio elito ratas, kuris palaipsniui užgrobia ir politinius demokratinio valdymo mechanizmus. Lietuva – ne išimtis.
Skurde gyvenančius piliečius, rinkėjus visada daug lengviau suvilioti būtais ir nebūtais pažadais dėl geresnio gyvenimo. Svarbu sugalvoti lozungus, kurie būtų malonūs rinkėjų ausiai, pažadėti, kad jeigu tik pavyks iškovoti valdžią – viskas pasikeis. Kaip matome – niekas iš esmės nesikeičia. Tik Lietuvoje vis mažiau lieka viskuo nusivylusių žmonių – kraštas katastrofiškai tuštėja.
Jeigu valdžioje karaliaus siauras ekonominis elitas, nebus Lietuvoje deramo kapitalo ir prabangaus turto mokesčių surinkimo, negerės sąlygos smulkiajam ir vidutiniajam verslui, o ta savotiška stagnacija neleis rastis reikšmingiems pokyčiams socialinių paslaugų kokybėje, perskirstymo politikoje.
Dar nepasiryžę emigruoti, artėjant rinkimams vėl godžiai žiūrės į burną kokiam naujam populistui, iš kur eilinį kartą liesis gražūs, bet tušti pažadai...
Tokios nešventiškos šį kartą mintys.

Skaityti 88 kartai
Daugiau šioje kategorijoje: « GRUZINO CIRKAS UKRAINOJE

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Sausis 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Mes Facebooke