Savireklama

Svarstė ir skyrių, ir mokyklų jungimą Pirmo puslapio

  • %AM, %06 %354 %2018 %07:%Bal

Kęstutis GABŠYS

Praėjusį ketvirtadienį vykęs Savivaldybės tarybos posėdis panašėjo į meilės serenadas giedančių katinų sambūrį, o ne rimtų ir solidžių bendruomenės atstovų susirinkimą. Posėdžio metu Tarybos nariai nuolat išeidavo iš salės, vėlavo nuspausti balsavimo mygtukus, garsiai ginčijosi vienas su kitu, taip demonstruodami nepagarbą sprendimų projektus pristatantiems pranešėjams. Rajono merui Juozui Mažeikai gal tuziną kartų teko raminti Tarybos narius ir bandyti įvesti bent minimalią tvarką.
Karščiausios diskusijos Taryboje kilo svarstant Administracijos direktoriaus teikiamus pasiūlymus dėl Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkos. Dėl įstatyminės bazės pasikeitimo Savivaldybėje neliks Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Nuo šiol ši veikla bus centralizuojama, o skyriuje dirbę specialistai bus pavaldūs tiesiogiai ministerijai. Administracijos direktorius taip pat pateikė siūlymą į vieną padalinį sujungti šiuo metu atskirai veikiančius Savivaldybės Kultūros ir Sporto skyrius. Opozicijai tokia reorganizacija buvo per mažai radikali. Tarybos narys Antanas Kalnius pareiškė, kad dėl šios reorganizacijos nieko nepavyks sutaupyti ir pasiūlė abu minėtus skyrius prijungti prie Švietimo skyriaus. Jam prieštaravęs Tarybos narys Dangiras Samalius akcentavo, kad sujungus abu skyrius vienas skyriaus vedėjas taps pavaduotoju, taigi tam tikras ekonominis efektas vis dėl to bus pasiektas. Gindamas savo pasiūlymą, Administracijos direktorius Virginijus Domarkas sakė siekiąs ne tiek ekonominio efekto, kiek tikįs, jog jungtiniame skyriuje pavyks geriau paskirstyti žmogiškuosius išteklius. Po audringų diskusijų dauguma Tarybos narių tokiam pasiūlymui pritarė.
Savivaldybės vadovams greitai ir sėkmingai pavyko suvaldyti Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto sukeltą ažiotažą dėl Kalniškių ir Piliakalnio mokyklų uždarymo. Komentuodamas šią komiteto iniciatyvą, meras Juozas Mažeika siūlė palaukti Švietimo ir mokslo ministerijoje brandinamos mokyklų finansavimo sistemos reformos rezultatų ir tik tada priimti sprendimus dėl šių mokyklų ateities. Šiems mero svarstymams Tarybos nariai pritarė ir už šį pasiūlymą, norėdami išlaikyti savo veidą, balsavo tik minėto komiteto nariai.
Po valstybės ir regioninių automobilių kelių priežiūros įmonių reorganizacijų neišvengiamai keitėsi nusistovėję savivaldybės ir kelininkų santykiai. Nuo šiol rekonstruojant valstybinės reikšmės kelius, savivaldybės ir Kelių direkcija sudarys tipines partnerystės sutartis. Dėl šių pasikeitimų Kretingos rajono savivaldybės tarybai teko iš naujo svarstyti dvi anksčiau sudarytas sutartis. Taip buvo baigtos teisinės procedūros dėl krašto kelio Kretinga–Skuodas, einančio per Darbėnų gyvenvietę, bei Salantų miesto Laivių gatvės tvarkymo.
Savivaldybės vadovų nuomone, iš mirties taško pagaliau pajudėjo Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektas. Tarybai buvo teikiamas sprendimo projektas dėl partnerystės sutarties principinių nuostatų patvirtinimo. Šiuo sprendimu Tarybos nariai pritarė, kad būtų įgyvendinamas Vilniaus gatvės rekonstrukcijos projektas, įsipareigojo tam skirti 600 tūkstančių eurų savivaldybės biudžeto lėšų, o po rekonstrukcijos darbų įgyvendinimo sutiko perimti Vilniaus gatvę savivaldybės nuosavybėn. Tarybos nariai suteikė įgaliojimus Administracijos direktoriui toliau derinti sutarties detales, kurios nepažeistų šių principų.
Apsvarsčius oficialius darbotvarkės sprendimo projektus, į rajono Tarybos narius kreipėsi Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento direktorius Saulius Zibartas, kuris su Tarybos nariais norėjo pasitarti dėl Kretingos technologijos ir verslo mokyklos pertvarkos. Ministerijos atstovo išsakyta informacija nedžiugina. „Nuo 2014 iki 2017 metų Kretingos profesinio ugdymo įstaigoje mokėsi 100 mokinių mažiau. Mokykla nebeatitinka mokslo įtaigai keliamų reikalavimų. Įvertinus mokymų programų pasiūlą, išskyrus žemės ūkio specialybes, panašios mokymo programos yra teikiamos 10–30 kilometrų spinduliu. Siekiant išspręsti šią problemą, norėtume kartu su Savivaldybe padiskutuoti dėl bendro mokymo junginio. Tai galėtų būti arba technologijų gimnazija arba pagrindinė mokykla su stipriu profesiniu technologiniu orientavimu“, – sakė S. Zibartas.
Tokia mokyklos ateities vizija mokyklos atstovams nepatiko. Iš ministerijos netikėtai nukritusia „dovana“ nelabai džiaugėsi ir J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenė. Ministerijos atstovas pripažino, kad iki šiol nėra aiški nei būsimojo darinio veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, nei jo finansavimo principai. Meras J. Mažeika Tarybos nariams pristatė ir nelabai malonią alternatyvą – ministerijos sprendimu Kretingoje veikianti mokykla gali būti prijungta prie analogiškos įstaigos Klaipėdoje ir po kelių metų joje visiškai ištirpti. Jis ragino svarstyti ministerijos siūlymus, tačiau tai daryti tik po to, kai Savivaldybė atliktų savo namų darbus. Meras pasiūlė leisti Administracijos direktoriui užsakyti profesinio ugdymo programų poreikio Kretingos rajone studiją ir gavus jos rezultatus su ministerija kalbėtis argumentų kalba. Tarybos nariai balsavimu tokiai mero iniciatyvai pritarė.

Skaityti 266 kartai Atnaujinta %AM, %06 %356 %2018 %07:%Bal

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Paieška tinklapyje

Kalendorius

Liepa 2018
S Pr A T K P Š
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31

Mes Facebooke